Suaugęs įgijo elektriko specialybę, tačiau ji gyvenime liko kaip priemonė buičiai ir kūrybai. Nusipirkęs kino kamerą fiksavo savo malonumui miesto kultūrinius renginius. Pasak Alberto, gyvenime jam teko dirbti įvairius darbus: vairuotoju, statybininku, kultūros renginių organizatoriumi, muzikantu. Dėkingas liko Panevėžio rajono Ėriškių kolūkio pirmininkui Alfonsui Giedraičiui, kultūros žmogui, kuris Ėriškių kultūros namų naująjį direktorių skatino steigti visuomeninius būrelius, įtraukti miestelio gyventojus į kultūrinę veiklą.Taip gimė kolūkyje kino mėgėjų būrelis, kapela, pramoginių šokių kolektyvas. Čia atsiskleidė Alberto gabumai organizaciniam ir kūrybiniam darbui. Kino kamera tapo darbo priemonė kūrybos saviraiškai ir šeimai uždarbis.
Šis pomėgis plėtėsi dirbant Stiklo fabrike. Mėgėjiškas kino operatoriaus darbas peraugo į profesinę veiklą. Fabriko administracija paskyrė jį į kontrolinių prietaisų ir automatikos laboratorijos laboranto pareigas ir įpareigojo fiksuoti fabriko istoriją t. y. kurti filmus iš stiklininkų gyvenimo. Albertas įsteigė kino mėgėjų būrelį. Sekėsi puikiai. Iki šiolei prisimena pirmąjį laimėtą pripažinimą. Buvo sukurtas 10 minučių trukmės filmas apie fabriko racionalizatorių, puikų specialistą Adomonį. Filmas buvo rodomas kino mėgėjų festivalyje Tuloje, atnešęs pirmą diplomą. Tai buvo pirmas pripažinimas. Sukurtas vaidybinis filmas ,,25-asis pavasaris“ buvo rodomas kino mėgėjų festivalyje Maskvoje. Už sukurtą filmą ,,Ėriškių gėlių darželis“, rodytą Dotnuvoje, Žemės ūkio mėgėjiškų filmų festivalyje, A. Petrauskas buvo pagerbtas 1000 rublių premija.