Prisipažinsiu, maniau, kad gerai pažįstu Panevėžio kino metraštininką Albertą Petrauską. Tačiau, šį rudenį pasiryžusi rašyti apie jo kūrybinę veiklą, gerokai nejaukiai pasijutau klausydama jo atsiminimus, peržiūrėdama pluoštą įspūdingų kino plakatų, diplomų, nuotraukų. Visa tai nauja, nežinoma buvo. Penkiasdešimt kūrybinių metų! Galvoju, ar įmanoma apybraižoje tai aprėpti? Bandysiu tapyti Alberto portretą fragmentiškai. Tapyti portretą žmogaus, kuris gražiausius gyvenimo metus ir iki šių dienų kuria menininkų portretus, rašo scenarijus, montuoja kino vaizdus ir pats visuomenei rodo.
Portretinės nuotraukos iš asmeninio A. Petrausko archyvo
Albertas Petrauskas – ketvirtos kartos panevėžietis, augęs ir gyvenęs ,,palestinkos“ rajone ( dabar Suvalkų gatvė). Gatvė, kuri istorijoje pažymėta kaip viena iš Panevėžio žydų geto teritorijos dalių. Tačiau nerūpestinga vaikystė buvo rami. Išbėgs vaikas į gatvę ir matys tolimoje žaliuojančias pievas. O pievoje svajos žiūrėdamas į plaukiančius debesis, besikeičiančius vaizdus, įsivaizduos žmonių veidus, akis… Jutau, kad šie vaikystės prisiminimai Albertui brangūs.