Kaip nutiko, kad tapote istorike? Kokią savo ateitį matėte rinkdamasi istorijos studijas?
Prisipažinsiu, baigusi vidurinę norėjau studijuoti tuomečiame Dailės institute dailėtyrą. Gerasis sesers Danutės pavyzdys. Kėliau klausimą: sesuo gali studijuoti menotyrą, ar aš negaliu? Bet taip atsitiko, kad mane ,,nukreipė“ į dailės mokytojo studijas. Aš buvau nepasiruošusi. Liko Vilniaus universitetas, istorijos studijos. O darbas muziejuje paskatino kurti, rašyti.
Ar Jums, kaip istorikei, vis dar įdomus Panevėžys?
Dirbau Kraštotyros muziejuje daugiau kaip 30 metų. Darbas įpareigojo domėtis miesto istorija, pamilti miestą ir fiksuoti naujus gyvenimo įvykius, rinkti istorinę medžiagą. Man įdomus miestas savo kaita, besikeičiantis ir į blogą, ir į gerą pusę. Žmonės čia gyveno ir gyvens. Ar jiems patinka gyventi Panevėžyje?
Ir, žinoma, negaliu nepaklausti apie retą Jūsų vardą Viga. Kokia jo istorija?
Man patinka trumpas ir aiškus vardas Viga, o jo istorija pikantiška. Rinkdama dokumentinę medžiagą apie kun. Kazimierą Čiplį-Vijūną, nutariau susipažinti su Anciškių bažnytėlės gimimo išrašų knyga. Apie kun. Kazimierą nepavyko rasti įrašo, bet radau savo ir brolio dvynio Jono gimimo įrašus. Nustebau, aiškiai ranka juodu rašalu įrašyta Joana Viga Čiplytė. Kas liko daryti? Va ir tokia istorija.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ”
Pokalbis publikuotas: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/52-sekundes-su-kultura-joana-viga-ciplyte/