Utenos burmistras, režisierius Juozas Bartašius

Juozas Bartašius – savivaldybininkas, Utenos šaulių teatro  režisierius, vaidintojas, tremtinys. Gimė 1890 metų sausio 2 d. Vyžuonų valsčiaus Luknių kaime.

G. ir J. Bartašių vestuvių atminimui. Utena, 1935 09 15

Gyveno su tėvais, broliu Kaziu ir sese Zose. Tėvai turėjo 20 hektarų žemės. Juozas mokėsi Vyžuonų pradinėje. 1908 m. mirus tėvui Adomui, Juozas išvyko į Peterburgą. Baigė rusų mokyklos 4 klasių skyrių. Peterburge aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1911 m. išspausdino straipsnį teatro tema laikraštyje ,,Viltis“. Rašė apie Peterburge rengiamą 1911 metų vasario 17 d. statyti lietuvišką spektaklį (Bartašius. J. Peterburgas. ,,Viltis“, 1911, Nr. 7, p. 3 – 4).

1913 m. pakviestas režisieriaus Konstantino Glinskio įstojo į Peterburgo lietuvių bendruomenės Dramos ir muzikos kuopą. Kuopos veikloje dalyvavo gausus būrys lietuvių – merginų ir vyrų, kurie buvo įvairių profesijų: med. sesuo, siuvėja, mechanikas, 7 klasės moksleivis, banko tarnautojas, mokytojas, muitinės valdininkas, skalbėja, Dūmos atstovo žmona ir t. t. Aktorių sąraše J. Bartašius įvardijamas kaip ,,kontorčikas“ (kontoros tarnautojas).

1913 – 1916 metais Juozas teatre sukūrė 12 vaidmenų: spektaklyje ,,Gedimino sapnas“ vaidino Aužuolį, ,,Pilėnų kunigaikštis“ – Silvestrą ir Henenbergą, ,,Vyro ieškojimas“ – Burkulį,  ,,Prieš vėją nepapūsi“ – Daunorą, ,,Gyvieji Nabašnikai“ – Suflerį, ,,Mindaugas“ – Trainaitį, ,,Živilė“ – Dimitrą, ,,Nebepirmas“ – Borisą, ,,Sugrįžo“ – Švedą, ,,Kęstutį“ – Butrimą ir kt. Buvo aktyvus teatro kuopos narys. 1913 metų gruodžio 15 d. išrinktas komisijos nariu svarstant teatro repertuarą (Lietuvos teatro raidos bruožai. Vilnius, 1972, p. 169, 170. 176;  Sruoga, Balys. Lietuvių teatras Peterburge. Kaunas, 1930, p. 94, 120).