Gydytojo žmona Rūta Breivienė mena, kad studijuodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete III kurso studentas Paulius pelnė profesorės Aldonos Bistrickaitės dėmesį ir pagarbą. Profesorė itin vertino gabaus studento darbą ir netgi patikėdavo jam skrosti lavonus bei surašyti mirties protokolus.
1953-aisiais, baigęs medicinos studijas VU, Paulius pasuko tęsti mokslų į Maskvą ir baigė onkologijos aspirantūrą SSRS medicinos mokslų akademijos Ekspermentinės ir klinikinės onkologijos institute. Po kelerių metų Paulius sėkmingai apgynė biomedicinos mokslų kandidato disertaciją ir įgijo onkologo-chemoterapeuto specialybę. Pradėjęs mediko karjerą kaip vyresnysis mokslinis bendradarbis, gydytojas Paulius tapo puikiu specialistu, mokslininku, pedagogu, onkolologinės tarnybos organizatoriumi.
Medicinos istorijoje teigiama, kad daktaro puoselėta darbo kryptis – piktybinių navikų chemoterapija – sparčiai vystantis onkologijos mokslui užima nepaprastai svarbią vietą sudėtiniame vėžio gydyme. Gydytojas ne tik metodiškai vadovavo moksliniams bendradarbiams ir gydytojams praktikantams, dirbantiems mokslo darbus navikų chemoterapijos srityje, bet ir Lietuvos onkologijos įstaigų chemoterapeutams, dirbantiems mokslo tiriamąjį darbą. Nieko keista – juk jis buvo būtent tas specialistas, kuris matė, kaip buvo aprobuojami pirmieji antinavikiniai preparatai – embichinas, dopanas ir sarkolizinas.
Pauliaus Breivio kolegos iki šiol žavisi jo įspūdinga moksline veikla. Per ilgus darbo metus jis pateikė 26 racionalizacinius pasiūlymus ir gavo jų praktinę vertę patvirtinančius dokumentus, 3 išradimų autorinės teisės, paskelbė beveik 300 mokslinių straipsnių, buvo specializuotų mokslinių žurnalų redakcinės kolegijos narys. 1989 -aisiais gydytojas su grupe kolegų buvo apdovanotas SSRS sveikatos apsaugos ministerijos premija už gerą navikų chemoterapijos organizavimą, jos tolesnę plėtrą Lietuvoje ir rezultatyvias antinavikinių preparatų paieškas. Už originalaus antinavikinio preparato lofenalio sukūrimą ir įdiegimą į medicinos praktiką žymusis onkologas pelnė SSRS liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medalį. Jis buvo Europos navikų chemoterapijos sąjungos narys, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, simpoziumuose Šveicarijoje, Portugalijoje ir kitose užsienio šalyse.