Skulptorius kūrė realistinius, psichologinius portretus, atspindinčius žmogaus vidinį pasaulį, jo patirtį kovoje su savimi. Sukurti įtaigūs kūriniai: ,,Kolūkio laukuose“, 1961; ,,Statybininkas suvirintojas“, 1962; ,,Kolūkietė“, 1965; ,,Žvejo portretas“, 1964; ,,Poetas Antanas Strazdas“, 1965; ,,Žemaitė“, 1967; ,,Pajūrio dukra Rimtuolė“, 1969.
Kazimiero Kisielio gyvenimas nebuvo paprastas – jis išgyveno asmeninius ir istorinius kataklizmus, nuoskaudas, buvo Lietuvos istorijos virsmo liudytojas, išgyveno kovą su saugumo, politinėmis, meninėmis struktūromis. Visa tai formavo skulptoriaus kūrybinę pasaulėžiūrą ir meninius sprendimus. Ieškojo prasmės ir grožio net sudėtingiausias laikais. Vilniaus vizitine kortele tapo sukurta dekoratyvinė kompozicija ,,Džiaugsmas“, 1970 m., (prie dab. Žirmūnų prekybos centro LIDL). 1974 metais Panevėžyje sukurta skulptūra ,,Žemė – Motina – Taika“ tapo miesto vizitine kortele. Tai nuostabus darbas, kuris, mano nuomone, ir toliau turėtų reprezentuoti lietuvių kultūrą ir giliai įsikūnyti į nacionalinę tapatybę.
Skulptoriaus rankoms pakluso gipsas, gelžbetonis, varis, terekota, granitas, metalo plastika. Mėgo eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis, siekdamas perteikti žmogaus būsenas, kūno formas, judesius, ilgesį, ištvermę, trapumą, galbūt ir konfliktą. K.Kisielio darbų įvairovė ir medžiagų pasirinkimas atspindi jo sumanumą pajusti natūralų, kintantį pasaulį, atskleisti žmogaus prigimtį, gyvenimą, kovą už Laisvę. Dažnai sugrįždavo prie gyvenimo ir mirties pusiausvyros temų. Tai ryškiai atskleidžia sukurti paminklai Lietuvos partizanams atminti: ,,Sopulingoji“ Ramygaloje; ,,Laiminu. Žuvusiems už laisvę“ Rokiškio rajone Panemunyje; ,,Laisvės šauklys – Kovo 11-ajai“ Šilalėje. Monumentai yra svarbūs simboliai, skirti tautos kovai prieš sovietų okupaciją, prieš totalinį režimą, jie skirti pagerbti partizanų kovas už Nepriklausomybę, turi gilias istorinės, kultūrinės reikšmės šaknis ir išlaiko simbolinę vertę, nes ji byloja apie kovą su nežmoniška jėga, primindama nepriklausomybės siekį ir viltį. Paminklai atlieka svarbų vaidmenį formuojant tautos atmintį ir tapatybę, atskleidžia pasakojimą apie partizanų kovą ir skatina visuomenę suprasti, suvokti, gerbti šias istorijas. Be to, jie ir šiandien tarnauja kaip priminimas naujoms kartoms apie įvykius, dėl kurių dabar turime Nepriklausomybę. Tai reiškia, kad jie yra ne tik atminimo ženklai, bet ir istorinio švietimo įrankiai. Šie paminklai yra platesnis Lietuvos istorijos atskleidimo naratyvas.
Pirmoji išleista knyga ,,Skulptorius Kazimieras Kisielis“ – neįkainojama dovana Lietuvai, Panevėžio kraštui, tai yra istorinių ir kultūrinių įvykių liudijimas apie gilų suvokimą, apie bendrą ir visa apimančią skulptūros kūrybos eigą.
