Netrukus jau vyko Eleonoros, dramaturgės sukurtos pasakėlės repeticijos. Su pasakėle „Nepaprastas gimtadienis“ jie vyko į festivalį Taline, sekančiais metais nuvyko su spektakliuku „Raganos miltai“. Talino vaikų teatras paprašė jiems atsiųsti „Nepaprastą gimtadienį“, patys pasidarė vertimą.
Vėliau sekė Naujametinis spektaklis „Ledo bokšto paslaptis“. E.Matulaitė pasakoja: „Čia Albertas Stepanka (1920–1998), Panevėžio J.Miltinio teatro scenografas, be lėlių panaudojo ir didžiules plokščias kaukes, kurias aktoriai nešdavo prieš save. Tos kaukės ilgą laiką puošė menininkų teatrą ir namus. Prisimenu, kad spektaklis buvo vaidintas Panevėžio sporto rūmuose. Arena buvo sklidina vaikų bei suaugusių. Kai Julijos ir Alberto Stepankų teatras jau turėjo savo patalpas ir pasivadino „Kaukių“ teatru, pastatė ir mano pasakėlę, rašytą ,,Lėlių vežimo“ teatrui „Velnias vestuvėse“. Iš viso J. ir A.Stepankai pastatė keturias mano pjeses“.
1977 m. Lietuvos Meno rūmai išleido lietuvių dramaturgų vaidinimų vaikams rinkinį „Pjesės lėlių teatrui“, į kurį pateko ir E.Matulaitės dvi pjesės „Nepaprastas gimtadienis“ ir „Raganos miltai.“ Pasakėlės paplito po visą Lietuvą.
Eleonora Matulaitė juokiasi: „Į Lėlių Vežimo teatro rengiamus kasmetinius festivalius vis kas nors atveždavo ir mano „Nepaprastą gimtadienį“. ,,O dabar ir apie mano bendradarbiavimą su rež. Antanu Markuckiu, kol dar jo teatriukas glaudėsi fabrike „Linas“, Antanas paprašė ir jam ką nors parašyti. Parašiau dvi pasakėles. „Pupt – pupt negaliu“ ir „Ką jūs iš manęs padarėt?“. Su pastaruoju spektakliuku A. Markuckis persikėlė į naujai įsteigtą Lėlių Vežimo teatrą. Jame vėliau tarp kitų pjesių buvo pastatytos ir mano pasakėlės „Nepaprastas gimtadienis“, „Velnias vestuvėse“, Kalėdų žibutė“, iš naujo buvo perstatytas spektaklis „Ką jūs iš manęs padarėt?“. Viso pastatytos buvo penkios pasakos.