Kelionių metu užmegzti bičiuliški ryšiai su užsienio vaikų teatrų režisieriais virto kūnu. Režisierė R. Driskienė kvietė iš užsienio teatrų kolektyvus į Panevėžį. Panevėžio festivalyje ,,Drevinuko“ scena – 93“ dalyvavo trys vaikų teatrai: Vokietijos ,,Spielbūhne” iš Lingeno miesto, Maskvos studija ,,Nu naberžnij”, Prancūzijos ,,Badas – Sak” iš Pailhes miesto. Festivalyje taipogi dalyvavo Kretingos jaunimo teatras ,,Atžalynas” ir Panevėžio ,,Kaukių“ teatras. Į teatrų festivalį ,,Drevinuko“ scena – 95“ atvyko Šveicarijos lėlininkai iš Ženevos jaunimo teatro ,,Theatrochomp“, Maskvos centrinių moksleivių rūmų kolektyvas, Vokietijos Grozenhaimo ir Štolbergo miestų vaikų teatro kolektyvai.
To meto Lietuvos dienraščiai, žurnalai: ,,Mūsų žodis“, 1987, ,,Mūsų kalba“,1989, ,,Šeima“, 1993, ,,Lietuvos aidas“, 1993 rašė apie režisierės R. Driskienės teatro sėkmę Tarptautiniuose vaikų ir jaunimo teatro festivaliuose. Veržlūs režisierės Rimos Driskienės pasiekimai glumino kultūros žurnalistus. Jie ieškojo teatro sėkmės ženklų ir juos rado:
- ,,Drevinukui“ pavyko gana greitai pelnyti Liaudies teatro vardą.
- Tad išvežti vaikus į Pasaulinį 24 šalių vaikų teatrų festivalį – į Vokietijos Lingeno miestą nebuvo kliūčių.
- Nebuvo kliūčių ir kitoms kelionėms į užsienį.
- Teatras ištrūko iš Respublikinio liaudies kultūros centro globos.
- ,,Drevinukas“ teatro repertuarą dėliojo be cenzūros ir be prievolės.
- Spektaklius rodė Panevėžio miesto ir rajono vaikams, dalyvavo miesto
renginiuose. - Dalinai teatro veiklą rėmė Panevėžio miesto savivaldybė.
Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos sprendimu, panaudos teise, laimėjus
konkursą, ,,Drevinukas“ gavo apleistą, nedidelį namą Vasario 16-osios g. 20A, kuris po rekonstrukcijos ,,virto gražia balta gulbele“, pritaikytu teatrui (Panevėžio rytas. 1996 09 05, Nr. 174, p. 2).
Su režisiere Rima Driskiene susitikau po ilgokos metų virtinės. Žingeidu buvo išgirsti apie Rimos ir Juliaus Driskių šeimą, jų gyvenimą ir kūrybą, gyvenant tolėliau nuo Panevėžio miesto. Susitikimo svarbiausia pokalbio tema – ,Drevinuko“ pasiekimai, festivaliai, garbės ženklai.
Miela, ponia Rima, gyvenate Kriaunų miestelyje (Rokiškio rajono seniūnija). Prašau pasidalinkite mintimis apie Jūsų kūrybos darbus.
Kriaunos įsikūrę prie vingiuotos Kriaunos upės ir vaizdingo mėlynojo Sartų ežero, apdainuoto eilėse, dainose ir pasakojimuose, į kuriuos galima pažvelgti iš 35 m. aukščio nuo Baršėnų kaime esančio apžvalgos bokšto.
Čia gyvena paprasti, darbštūs savo kraštą mylintys žmonės, čia gyvenu ir aš.
Ypatinga aplinka, krašto istorija, gamtos grožis, malonūs žmonės skatina džiaugtis gyvenimu ir kurti. Šiuo metu esu susižavėjusi fotografija. Tai tapo mano gyvenimo būdu, aistra, hobiu. Fotografuoju: žmones, paukščius, žvėrelius, istorinius paminklus, gamtos reiškinius, renginius.
Pamažu susikaupė nemažas pluoštas fotografijų, kurios virto foto parodomis. Pavyko surengti tris parodas: ,,Akies krašteliu“, ,,Išbėgau spalvotais takeliais“, ,,Tarp žemės ir dangaus”. Pirmąsias dvi skyriau tiems, kas šalia – upeliui, piliakalniui, kaimynui, artimiesiems ir, žinoma, visiems, jas lankantiems. Šiose fotografijose savo žvilgsnį nukreipiau į mus supančio pasaulio gylį, grožio pajautą, stengiausi iškelti virš kasdienybės kiekvieną gamtos, žmogaus detalę, nuspalvinti ją atitinkama nuotaika ir apgaubti paslaptimi.