Kokia medžiaga buvo atrinkta parodai? Kaip sekėsi šis vienas iš sunkiausių šio projekto darbų? Sekėsi gerai. Tautinis komitetas dirbo sutartinai. Paraginti tautinio komiteto pirmininko kun. Adomo Dambrausko-Jakšto, Lietuvos vyskupijų – Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių, Vilkaviškio – vyskupai lėšomis prisidėjo prie parodos rengimo. Kiekviena vyskupijos kurija paskyrė įgaliotąjį asmenį prie Tautinio komiteto. Buvo prašoma aukoti bent po 1000 litų, o vėliau – 300 litų, nes kiekvienas Pasaulinės katalikų spaudos parodos dalyvis privalėjo mokėti 100 litų arba nuo 1935 metų – 50 litų nario mokestį. Romoje gyvenantis kunigas K. Rėklaitis savo lėšomis taip pat prisidėjo prie parodos rengimo, buvo organizacinio komiteto tarpininkas tarp Kauno ir Vatikano. Didelį dėmesį skyrė parodos rengimo darbui ir Lietuvos diplomatas, pasiuntinys prie šv. Sosto dr. K. Graužinis. diplomatas V.Čarneckis, URM departamento direktorius J. Urbšys ir kiti asmenys: vysk. T. Matulionis, kun. J. Bobelis palaikę Lietuvos tautinio komiteto reikalus Romoje. Už parodai paskolintus leidinius ir kitus darbus dėkota prof. V.Biržiškai, fotografui J. Burašui, Kauno fotoatelje ,,Zinaida“ fotografams.
Didelės apimties bibliografinę statistinę spaudos medžiagą pateikė bibliotekininkas Juozas Slapšinskas. Parodai atrinkti leidiniai, pavyzdžiui: ateitininkų spauda: ,,Ateitis“, ,,Ateities spinduliai“, ,,Naujoji vaidilutė“, ,,Židinys“. Katalikų veikimo centro: ,,Darbininkas“, ,,Kosmos“, ,,Panevėžio garsas“, ,,Žemaičių prietelius“, ,,Mūsų laikraštis“. Vienuolių tėvų jėzuitų, marijonų leidiniai: ,,Misijos“, ,,Žvaigždė“, ,,Žvaigždutė“,, ,,Šaltinis“, ,,Šaltinėlis, ,,Marijampolės parapija“. Moterų draugijos – žurnalas ,,Moteris“. Vilniaus lietuvių katalikų spauda: ,,Vilniaus rytojus“, ,,Vilniaus aušra“ ir kt. Eksponuotos bibliografinės knygos: Daukšos ,,Postilė“, Mažvydo ,,Katekizmas“, vysk. M. Valančiaus raštai, vysk. J. Skvirecko Šventojo Rašto vertimas ir kt. Taip pat išsiųsta dail. Pauliaus Galaunės knyga apie lietuvių meną, iš Amerikos gauta spauda, kurią atrinko kun. Ignas Albanavičius, Antanas Miliukas, Matas Zujus ir kt.
Ar iš tiesų taip sklandžiai sekėsi surengti parodą? Dokumentų analizė leidžia teigti, kad buvo ir ginčytinų sprendimų, dėl kurių teko prašyti diplomatų pagalbos. Pavyzdžiui, kilo nesutarimas dėl rodomo Lietuvos žemėlapio. Vatikano tvarkomasis komitetas nurodė jį nukabinti. Kokios priežastys? Žemėlapyje buvo pažymėtas Vilniaus kraštas kaip ,,Lituania occupata“. Lenkijos diplomatas Vatikane monsinjoras Aleksandras Meištavičius prieštaravo ir Vatikano tvarkomasis komitetas pasiūlė vietoj Lietuvos žemėlapio padaryti stendą su užrašu ,,Territoria di Vilna“ ir išbraukti kaimyninių valstybių pavadinimus ,,Polonia, Germania, Lettonia“.
Lietuvos katalikų veikimo centro vyriausioji valdyba lietuvių katalikiškos spaudos vardu 1936 04 18 įteikė memorandumą Vatikano valstybės sekretoriui, diplomatas prie šv. Sosto dr. K. Graužinis kreipėsi į monsijorą D.Tardinį padėti išspręsti kilusį ginčą. Pokalbio metu dr. K. Graužinis dėstė, kad paroda rengiama Tautinio komiteto patvirtinta nuostata ir, kad Vilniaus krašto nuo lietuvių skyriaus atskirti niekaip negalima. Viena bėda dar ne bėda. 1936 04 25 dr. K. Graužinis rašė korespondenciją į URM, pažymėdamas, kad lietuvių skyriaus salėje vyrauja netvarka, keliami Tvarkomojo komiteto kompromisiniai reikalavimai.
Į tai greit reagavo URM politikos departamento direktorius Juozas Urbšys. 1936 05 04 rašte kun. kanauninkui Penkauskui rašė: ,,Remdamasis pasikalbėjimu telefonu pranešu, kad mūsų atstovas prie šv. Sosto mus informuoja štai taip: Dalla Torre peržiūrėjęs paruoštas diagramas reikalauja, kad ant trijų diagramų vietoj ,,Lituania occupata“ būtų užrašyta ,,Territoria di Vilna“; be to, diagramoje,,Teritorija ir gyventojai“ būtų nuimti kaimyninių valstybių Polonia, Germania, Lettonia pavadinimai“. 1936 m. gegužės 10 d. dr. K. Graužinis su grifu ,,Slaptai“ rašė URM korespondenciją, kad tą dieną iš pat ryto Vatikano parodos komiteto sekretoriui buvo pranešta, kad Lietuva dalyvaus parodoje.
Diplomatas rašė, ką išvydo apsilankęs parodų salėje: ,,Mūsų paviljonas buvo panaikintas ir pro jį išverstos koridoriaus sienos. Tokiu būdu mūsų paviljonas atidaryme nefigūruos, panašiai kaip dar neįrengti Kanados ir kinematografijos paviljonai. Tuojaus po parodos atidarymo ( gegužės 12 d.) pradėsime mūsų paviljono įrengimo darbus pagal telegramoje duotus nurodymus“. Susidariusią nemalonią padėtį skubiai aptarė tautinio komiteto nariai. 1936 m. gegužės 2 ir 6 dienomis buvo sušaukti du posėdžiai. Gegužės 2 dienos posėdžio protokolą pasirašė P. Penkauskas, J. Keliuotis, dr. Ignas Skrupskelis, A. Valeška, J. Grušas. Visi dalyviai nutarė, kad reikia Lietuvos žemėlapio neeksponuoti, o jį pakeisti atskiromis diagramomis, vaizduojančiomis katalikų spaudos centrus drauge su Vilniumi ir Seinais. Gegužės 6 dienos protokolą pasirašė dr. Ignas Skrupskelis. Nutarta į Vatikaną išsiųsti vieną iš dviejų – vysk. M. Reinį arba prof. P. Pakštą. Dokumentų analizė leidžia daryti prielaidą, kad į Vatikaną išvyko prof. Kazys Pakštas. 1936 m. spalio 24 deną K. Pakštas publikavo savo įspūdžius iš Vatikano dienraštyje ,,XX amžius“.