Pirmą kartą XX amžiuje rengiamos Pasaulinės katalikų spaudos parodos iniciatyva kilo 1933 m. pirmajame katalikų žurnalistų kongrese Romoje. Buvo svarstoma, kad reikėtų surengti parodą Vatikano dienraščio ,,Osservatore Romano“ 75-čiui paminėti. Tačiau po metų ši idėja išaugo ir išsiplėtė į Pasaulinės katalikų spaudos parodos rengimo projektą. Popiežius Pijus XI šiam projektui pritarė. Buvo sudarytas tvarkomasis komitetas (pirmininkas Della Torre), kuris įsipareigojo 1935 metų pavasarį atidaryti parodą.
Kokie parodos rengimo tikslai? Visų svarbiausias tikslas – parodyti, kas nuveikta atskiruose kraštuose katalikiškos spaudos baruose, įvardinti šios spaudos padėtį, perspektyvas ir kt. Šiai parodai Vatikane buvo pastatytas pastatas. Sudarytas ekspozicijos planas 63 eksponuotojams iš 45 valstybių ir kraštų. Lietuvai skirta XXXII salė, užimanti 25 kvadratinius metrus.
Ekspozicija padalyta į tris sekcijas: bendroji, sisteminė, tautinė. Didžiąją ekspozicijos dalį užėmė Vatikano parengta paroda – katalikų spaudos statistika pasaulyje, jos vaizdas ir perspektyva.
Kaip sekėsi organizuoti darbą Lietuvos tautiniam komitetui? Sunkiai. Išlaidų sąmata siekė daugiau kaip 12 800 litų. Nesulaukta lėšų iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Švietimo ministerijos. Kunigas Macevičius už parodos projekto sudarymą prašė mokėti ne tik dienpinigius, bet ir autorinį atlyginimą – už vieno mėn. darbą 250 litų. Teko šio asmens paslaugų atsisakyti. Pirmą Lietuvos projektą Vatikano tvarkomasis komitetas atmetė. Teko naujai projektuoti. Dėl lėšų trūkumo komitetas negalėjo kviesti įžymių architektų parengti projektą ir įrengti ekspoziciją, tad viskas – stendai, diagramos ir kita parodos įranga – buvo gaminama Kaune. Naują projektinį ekspozicijos darbą buvo pasiūlyta atlikti dailininkui Adolfui Valeškai. Jam talkino Rimantas Kalpokas, Antanas Kairys ir Viktoras Andriušis. Teko sparčiai dirbti, nes 1935 m. lapkričio 1 dieną Vatikano tvarkomajam komitetui reikėjo pateikti eksponatų sąrašus, projektinį eskizą.