Visa diena prabėgo šventyklų mieste – Ankor Vate. Stebuklų stebuklas, kad išliko šventovės iki mūsų laikų. Aplink džiunglės, džiunglės… apglėbusios senųjų šventyklų sienas… Nerealus vaizdas. Mačiau darbščius, draugiškus prekeivius plaukiančiame turguje – Damnen Saduake. Valtyje plaukė ir pirkėjai – plaukiau ir aš… Ragavau skrudintų vabalėlių, nieko, geri traškučiai…
Miesto gatvėje pastebėjau ant medžio šakos pakabintą nedidelį veidrodį. Šalia stovėjo vyras, plaukų kirpėjas… priėjo klientas…kelios minutės ir švariai nuskusta galva… Va, taip…
Kambodžą pamilti galima, nors šalyje vyrauja skurdas, o šalia – netikėta, pribloškianti prabanga.
