Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918 – 1940) Užsienio reikalų ministerijoje dirbo būrys diplomatų, kurių veikla paliko didesnį ar mažesnį pėdsaką krašto istorijoje. Vienas iš jų – Vytautas Jonas Gylys (1886 – 1959).
Vytautas Jonas Gylys, prieš pradėdamas eiti įgaliotojo ministro pareigas Švedijoje, jau turėjo sukaupęs didelę diplomatinio darbo patirtį. Eiti šias pareigas jam leido įgytas aukštasis juridinis išsilavinimas ir sukaupta didelė valstybininko patirtis.1912 metais, baigęs Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, įsidarbino Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministerijos Juriskonsultų skyriuje Peterburge. Po vienų darbo metų, būdamas dvidešimt septynerių, V. J. Gylys persikėlė gyventi į Helsinkį, kur iki 1918 metų dirbo Suomijos generalgubernatūroje. V. J. Gylys greit įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą. Buvo Lietuvių tremtinių draugijos pirmininkas, Suomijos lietuvių draugijos pirmininkas. Svajonė grįžti į Lietuvą išsipildė tik 1918 metais.
Tuo metu Lietuvoje vyko politinės permainos. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbta visam pasauliui, kad Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, kad sudarytas pirmasis Ministrų kabinetas. 1918 m. kovo 23 dieną vokiečių kaizeriui Vilhelmui II pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, jau tų metų lapkričio mėnesio pabaigoje buvo įsteigta Lietuvos pasiuntinybė Berlyne, jos pirmuoju pasiuntiniu tapo Jurgis Šaulys. Gruodžio 26-ąją buvo sudarytas Ministrų kabinetas koalicijos pagrindais. Nuo 1919 m. santykiams su užsienio šalimis pradėta steigti Lietuvos atstovybes ir konsulatai Suomijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse.