Gydytojas Andrius Domaševičius (1865 – 1935)

Daktaras Andrius Domaševičius gimė 1865 metais Panevėžyje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Medicinos mokslus studijavo Kijeve ir Peterburge. Nuo 1894 iki 1920 metų gyveno Vilniuje. Šiuo gyvenimo tarpsniu A. Domaševičiui teko patirti sunkią dalią – už aktyvią socialdemokratinę veiklą (buvo vienas pirmųjų Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjų, programos rengėjų) buvo kalinamas Vilniaus, Krokuvos kalėjimuose, ištremtas į Sibirą. Gyvendamas Sibire  sukūrė šeimą. Pasibaigus tremties laikui, A.  Domaševičius negavo leidimo gyventi Vilniuje, tad su šeima atvyko į savo gimtąjį miestą – Panevėžį.

Mirus žmonai, gyd. A. Domaševičius vienas augino ir į mokslus leido dvi dukras ir tris sūnus. 

A. Domaševičius, gyvendamas Panevėžyje, vertėsi privačia gydytojo praktika. Gyd.  Domaševičius buvo Panevėžio miesto Tarybos (1921 – 1924) narys, pirmasis profsąjungų įkūrėjas, darbo žmonių užtarėjas ir švietėjas. Rašė ir spausdino straipsnius, leidinius medicinos klausimais, skaitė paskaitas. 1926 m.  A. Domaševičius užpuolikų buvo sunkiai sužalotas. Tai turėjo sunkių padarinių sveikatai ir 1935 metų kovo mėnesį staiga mirė. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse, Ramygalos gatvėje.

 Sovietmečiu  gyd. A. Domaševičiaus nuopelnai Lietuvai ir Panevėžiui buvo įvertinti – jo vardu buvo pavadinta Medicinos mokykla, gatvė, kurioje gyveno, įkurtas memorialinis muziejus (dabar A. Smetonos gatvė). Tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šių atmintinų ženklų Panevėžio mieste neliko. Nėra ir rašitinio šaltinio apie A. Domaševičiaus gyvenimą ir veiklą, žmogaus visą gyvenimą tarnavusio liaudžiai, palikusio pėdsaką Lietuvos ir Panevėžio miesto istorijos puslapiuose.

J.V.Čiplytė. Daktaras Andrius Domaševičius.Vilnius, Homo liber, 2006, p. 47

Ši knyga – atminimas iškiliai asmenybei, visas jėgas ir žinias atidavusiam Lietuvos darbo žmonėms, pirmiausia panevėžiečiams. Knygoje rašoma apie daktaro Andriaus Domaševičiaus gyvenimą, mokslinę ir visuomeninę veiklą. Panaudota Panevėžio kraštotyros muziejaus  rinkiniuose esanti dokumentinė medžiaga ir kita literatūra. Spaudinamas jo rankraštinis palikimas – paskaita ,,Materializmas – proletariato filosofija“ Iliustruota nuotraukomis.

Parengta 2006 m.