Prisipažinsiu – skaitydama knygas apie prieškario metų Lietuvos diplomatus, jų gyvenimo ir darbo ypatumus, pasigendu įvertintų diplomatų žmonų – antrųjų pusių – portretų. Susidaro tarsi klaidingas įspūdis, kad žmonos buvo tik šeimos globėjos, vyrų guodėjos… Nieko panašaus. Šį kartą skaitytojų dėmesį atkreipiu į diplomato dr. Stasio Antano Bačkio (1906 – 1999) žmonos Onos Galvydytės (Galvydaitės) Bačkienės (1907 – 2003) – ne tik gerą žmoną, dviejų sūnų mamą, bet ir į jos visuomeninę veiklą, skirtą Lietuvos vardui garsinti pasaulyje.
Ona Bačkienė – Utenos krašto dukra. Gimė 1907 metų gegužės 25 d. Užpalių miestelyje. Mokėsi Utenos ,,Saulės“progimnazijoje, kurios vienas iš pirmųjų steigėjų buvo kun. Pranas Turauskas (1876 – 1919). Buvo aktyvi ateitininkė. Remiama tėvelių, išvyko į Panevėžį tęsti mokslų. Įstojo į Mokytojų seminariją, kuri ruošė Lietuvai būsimus pradinių klasių mokytojus. Seminarijoje dirbo kalbininkai: Juozas Balčikonis ir Petras Būtėnas, gamtininkas Jurgis Elisonas ir kiti garsūs pedagogai. 1924 – 1935 metais mokymo įstaigai vadovavo Justinas Jankevičius. Studentai pedagoginę praktiką atliko prie Mokytojų seminarijos įsteigtoje (1923) pradinėje mokyklėlėje. 1926 metais Onai Galvydytei buvo įteiktas pradinių klasių mokytojos pažymėjimas. Gavo mokytojos darbą Žemaičių Naumiesčio evangelikų pradžios mokykloje. Čia įkūrė ir vadovavo Lietuvių katalikių moterų draugijos Žemaičių Naumiesčio skyriui. Mokytojos darbą ir visuomeninę veiklą tęsė iki 1930 metų.