Dalinuosi šioje svetainėje savo poezija iš 4 knygų, publikuotų 2009-2023 metais.
Poezija – lyg skambanti muzika be poilsio valandų. Ją girdžiu miesto gatvės triukšme, šlamančio miško tankmėje, žydinčių gėlių kvapuose. Gimsta žodžiai, vaizdai, jausmai… imu ir rašau.
Tėvo namas
Mano tėvo namo stogas linais klotas…/Žiūriu – Arūnas Spraunius linus peša nuo stogo…/peša, kedena, linus ant dirvono meta…/baru, tu neliesk, tavęs nieks neprašė…/ Arūnas negirdi…/ištaršytus linus ant žemės meta…/.
Šaltinis
Pasilenkiu prie skaidraus šaltinio vandens./ Drėgna dešine ranka braukiu per veidą./ Braukiu vis, braukiu…/Nuo rankos pradeda lašėti vanduo – pienas./ Baltas skystis srove bėga mano veidu…/.
Bedarbystė
Bibliotekoje jaunuolis kalba telefonu – aš, Izidorius Jakaitis, man 27 metai. Pagal skelbimą laikraštyje siūlau tau darbą – rinkti sraiges. Mokėsiu vieną litą už sraigių vieną kilogramą./…Jaunuolis šaukia: – Ką, nesutinki?/ Tai kam laikraštyje skelbi, kad ieškai darbo?/.
Slauga
Sūnus slaugo seną sergančią motiną./ Klausiu: kas jai skauda?/ Niekas – Alzheimerio liga./ Duodu migdomųjų./ Miega/.
Skyrybos
Matyt, per silpna buvau, sulaužiau duotus bažnyčioje įžadus…/.
Muzika, šokiai, aplinka puiki. Tu verki?/.
Naktis, žvaigždės, viena sėdi ąžuole. Ką jauti?/.
Sutinku – šypsaisi. Mano mintis skaitai. Ką širdis sako?/.
Juoda, balta. Šilta, šalta. Ar aišku?/.
Natiurmortas
Iš surinktų daiktų sukursiu natiurmortą./ Jis bus gražus, draugams dovanosiu./ Vėl rinksiu daiktus, kursiu natiurmortus./ Draugams dovanosiu./ Taip dienos bėgs – rinksiu, kursiu, dovanosiu/.
Gyvenimo spalvos
Gražios spalvos – raudona, balta, geltona./ Nudažysiu namą – raudonai, baltai, geltonai./ Žydės gėlės – baltos, gelsvos, raudonos./ Mano vaikai bėgios po sodą aprengti gelsvais, raudonais, baltais drabužėliais./ O aš – vaikščiosiu jaudai apsirengus, kad žemę tvirčiau jausčiau po kojomis/.
Draugės
Turėjau draugę./ Ji supažindino su savo drauge./ Turėjau dvi drauges./ Pastaroji supažindino su savo drauge./ Turėjau tris drauges./ Pirmoji buvo šviesiaplaukė./ Antroji – didžiavosi kaštono spalvos plaukais./ Trečioji – nešiojo peruką./ Po sunkios galvos operacijos plaukai neataugo/.
Valytojos kvalifikacija
Poliklinikoje jauna moteris prie moterų ligų kabineto./ – Mane pas gydytoją siuntė darbo birža./ Septynis mėnesius lankiau valytojų kursus./ Dar dvi savaites atlikau praktiką./ Moters veidas/ įraudęs, nerimas akyse./ – Kokia nesąmonė, ką aš nemokėsiu dulkių valyti?/ Tik pagalvok, trys šluostės: grindims, baldams, langams…/ O kodėl aš turiu eiti pas ginekologą?/.
Kurorte bus lietus
Pajūriu eina vaikinas,/ nešinas mėlynu lagaminėliu…/Eina liūdnas, sunkiai kojas vilkdamas smėliu…/Kalbinu: – Karšta diena, pavargai?/. Vaikinas nužvelgė mane ir sako: /- Šiandien penkiolika kilometrų smėliu nuėjau/ įveikiau…/Pardaviau poilsiautojams aštuoniasdešimt čeburekų./ Klausiu: – o kiek uždirbsi?/ – Vieną litą moka už parduotą čebureką…/ Nuo rytdienos prasidės lietus/ Į namus važiuosiu…/.
Arklio obuoliai
Uždedu arkliui apynarsį./ Vedu iš lauko namo…/ Iš kvapo jaučiu – arklio obuoliai krenta…/ Žvilgteriu – obuoliai sidabro luitais virsta…/ Arklys iškėlęs galvą žvengia…/ Spartina žingsnį…/
Rytas
Ankstyvas rytas./ Pulkelis merginų skuba į mokyklą./Viena iš jų ištiesia delną su mažomis tabletėlėmis ir linksmai šūkteli: – imkite, mergaitės/ tai šiandien būsim linksmos!/ O kuri mergina nenori būti linksma?/.
Nuskriaudęs, apšmeižęs, kerštavęs žmogus – ar sugebės atleisti, atsiprašyti?/.
Konfliktų grėsmė didėja. Ar sugebėsime laiku uždaryti konfliktų grėsmę?/.
Emocijos, neapykanta, jausmų aštrumas…/Bendravimo norma?/.
Saviems nepakeliamas…, /Svetimiems – dėk prie širdies…/.
Vienoje lovoje – trise…/Vyras, žmona, šuo…/ Šeimos krizė?/.
Obuoliai – kaip moterys, kur laikai – tuo ir kvepia…/.
Medis
Išauginau medį./ Vaisių neveda…/ Paukšteliai čiulba medžio šakose/.
Diena
Balta diena/ Pilka diena/ Saulėta diena/. Juoda naktis/ Žvaigždėta naktis/ Sielvarto naktis/. Ryte prabudau – Saulė teka/.
Šeima
Jauna mama guodžiasi: – Pavargstu, naktimis nemiegu/ dūstu, kol pasiekiu butą penktame aukšte…/Sakau, pailsėkite, eikite į gamtą, išleiskite blogas emocijas, parėkaukite miške…/ O, taip, – pagyvėjusi sako moteris, – aš ir namuose rėkiu, rėkiu ant pirmokėlio/ mane jis nervina, neklauso…/.
Dailininkė
Sutikta dailininkė: – COVID -19 paskatino kurti tai, ko niekada nedarėme – aš muzikuoju, o vyras knygas rašo/.
Išpažintis
Santuoka ilgametė: nepavyduliavau,/ mačiau – gauna daug gėlių,/ žinojau – turi daug gerbėjų…/. Nuo tolo stovėjau, stebėjau,/ žinojau – jį, savo vyrą, geriau suprantu ir pažįstu, buvau rami…/ Jis ilgesį paliko/.
Rašytojas
Rašytojo įkvėpimo šaltinis: – lauko kavinės staliukas/ rankoje tušinukas/ atverstas langeliais sąsiuvinis/ ir dvi skardinės gėrimo…/.
Sūnus palydėjo mamą į kirpyklą./ Apkirps, sušukus plaukus…/. Kirpėjai sako: – Mamą atgal nuvešiu į slaugos ligoninę/ ir aš tuoj grįšiu apsikirpti./ Lėksiu į Prahą, į Prahą, į Prahą/.
Tyla, gūsis…/Regiu bėgantį laiką/.
Rytas./ mažiukas virpūnėlis voriukas ant voratinklinio šilko siūlo supas…/.
Rytmetis
Rytmetis./Gegutė: – Kukū, kukū, kukū…/Atsakau: – Pinigų turiu, pinigų turiu…/ Gegutė šaukia: – Iš Afrikos atskridau, svetimo paukščio lizdelio ieškau../ Kukū, kukū, kukū /.
Parkas, sudžiūvę medžių lapai kadrilį šoka/.
Ūbauja vėjas medžių šakose/.
Ši man, ši man, ši man, ši man…/ankstų rytą paukštelis gieda./Vasara, birželio pradžia/.
Graudu, ir knygos sensta…/.
Patarimas
Filosofo patarimas: Iš praeities paimki ugnį, o ne pelenus…/.
Diplomatinėje tarnyboje sentimentams vietos nėra…/.
Ar tiesa, mūsų užuojautos galia/ susijusi su mūsų simpatijomis/ ar antipatijomis?/.
Ar tiesa, nuomonė – tik trumpalaikis be atsakomybės pareiškimas?/.
Ar tiesa, pataikavimą ir vergišką nuolankumą renkasi nebrandūs žmonės?/.
LAISVĖ UKRAINAI
Aušta rytas/ rūko pataluos…/Įklimpau į sniego pusnį…/jaučiu – geležiniai batai žemę mindo/.
Karas, karas. Girdžiu Edvardo Munchʹo ,,Šauksmą“: – Kur vaikai?/ Kur mūsų vaikai?/ Nukautų kareivėlių kūnai žemėje guli/.
Pavasaris, gėlės žydi/.Galingos raketos dangų raižo, raižo…/ Gandrai vaikų neatneš…/ Daktare AiʹSkauda, kada išrašysi taikos receptą?/.
2022 04 24
Ar tiesa, tarp skausmo ir kentėjimo yra skirtumas?/.
Ar tiesa, žmogus pykdamas išreiškia savo baimę, pavydą, vienatvę, nesaugumą?/.
Ar tiesa, draugystę pakeičia išdavystė, išmintį – klaida, tobulumą – yda?/.
Laisvės aikštė
Laisvės aikštėje sutikta moteris klausė: – Kur rasti Spirito fabriką?/ Į Panevėžį atvykau/ po penkiasdešimties metų./ – Fabriko nėra, – sakau/ su žeme sulygintas…/ Gal Tamsta dirbote fabrike?/ Mieles gaminote ar spiritą pilstėte?/ Moteris patylėjusi klausė: – Ar atsimenate direktorių/ tokį mažo ūgio su barzdele?/ O, jis įkliuvo…sugavo vagiant spiritą/.
Ruduo
Po šalnos medžių lapai/ bičių vaško spalva nusidažė/.
Gatvėje sutikau bičiulį/ Jis šypsojosi/ Buvau liūdna/ Tylėjau/.
Pasak Bronės Buivydaitės – toks ir gyvenimas, / kaip muselės vėlyvą rudenį…/ Kol saulutė tai dar birbiu,/ o šaltelis spustelės, / ir pasibaigs muzika/.