Kad gali tapyti, pajuto netikėtai.
Darė namuose remontą. Visur išdažė, išdailino. Tik bėda – kambarį gadino elektros skaitiklis. Negražu – juoda dėmė, reikia paslėpti. Kuo? Nutaria – paveikslu. O jo nėra! ,,Prireikus paveikslo, nuvažiavau į Panevėžį ieškoti dailininko, kad nutapytų. Dailininko nesuradau. Nusipirkau keletą tūbelių dažų ir nutariau pats nupiešti. Bevartydamas savas knygas, užtikau vieną reprodukciją, vaizduojančią Lietuvos karius carinėje Rusijoje. Man labai patiko, ir nutariau savaip perkurti šį siužetą. Nupiešiau patranką, sužeistus karius… Darbas, matyt, pavyko, kad jį vėliau nupirko Liaudies meno rūmai“.
– ,,Atsimenu, atėjo B. Zavackis į mokyklą (Panevėžio dailės mokyklą), nešinas keletu paveikslų. Žiūriu, kad per spalvą eina. Tai sakau, kad jums ir mokytis nereikia. Liepiau piešti liaudies šventes, darbus. Sakiau tapyti ir atnešti parodyti.
Pats Zavackis darė porėmius, rėmus, gruntavo drobę“, – prisimena buvęs Dailės mokyklos mokytojas Klausutis Beržanskis.
,,1970 metų pavasarį ir įklimpau į tą tapybą. Pradžioje daug kas buvo neaišku. Jaučiausi lyg staiga užkluptas audros“ – patvirtina ir pats Bronius.
Tapė paveikslus aliejiniais dažais, rengė parodas. Pirmąją tapybos parodą surengė 1970 metais Panevėžio kultūros namuose, vėliau ją perkėlė į Šiaulius, ,,Aušros“ istorijos ir etnografijos muziejų. Jo sukurtos drobė s patraukė specialistų dėmesį.
Tais pačiais metais jis priimamas į Lietuvos liaudies meno draugiją. Kviečiamas dalyvauti zoninėse, respublikinėse parodose. Per 1970 – 1984 metus parengė 15 autorinių parodų – Panevėžyje, Šiauliuose, Pasvalyje, Rumšiškėse, Kaune, Kėdainiuose, Dotnuvoje, ,,Taikos“ kolūkyje. Atskiri paveikslai eksponuojami Lenkijoje, Belgijoje, Čekoslovakijoje ir kt. Tapytojo sukurtos drobės publikuojamos respublikiuose ir užsienio žurnaluose – ,,Švyturyje“, ,,Dekorativnoje iskustvo“, Maskvoje, Leningrade (dabar Sankt- Peterburgas) ir Budapešte išleistuose liaudies tapybos albumuose. 1974 metais Maskvoje, sąjunginėje liaudies meno kūrybos parodoje ,,Šlovė darbui“ už pateiktus darbus B. Zavackiui buvo paskirti du antrojo laipsnio diplomai. Jo paveikslų yra įsigiję Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rumšiškių buities muziejus, pavieniai asmenys. Tai paveikslai – ,,Lentų pjovimas“, ,,Rąstų tašymas“, ,,Į kitą kaimą“, „ Piršlybos kaime“, ,,Svočios deginimas“, „ Artojo krikštas“, „ Linų šukavimas“, „ A. Mickevičiaus suėmimas prie Vilkijos“, ,,A. Mickevičius Paberžėje“ ir kiti darbai, atnešę liaudies meistrui, tapytojui primityvistui Broniui Zaveckiui šlovę ir pagarbą.