Joanos Vigos Čiplytės knygos, straipsniai, apybraižos apie išskirtines asmenybes
Knygoje “Gyvenimas yra akimirksnio vienagė” aprašomas teisininko dr. P.Mačiulio (1895-1978) gyvenimas. Jis teisės studijas baigė Romos universitete. 1923 m. suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis. 1929 – 1935 m. pirmasis konsulas San Paule, Brazilija. Įsteigė lietuvių pradines mokyklas, rūpinosi mokyklų išlaikymu, tikėjimo reikalais, kultūrine veikla. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Gyveno JAV, Kalifornijos valstijoje.
Iškilaus ir talentingo architekto Vytauto Edmundo Čekanausko netekome 2010-ųjų liepos 08d.
Akademikas, prof. Vytautas Čekanauskas, kaip menininkas, augęs ir brendęs sovietinės ideologijos laikotarpiu (1945 – 1990), sugebėjo savo kūrybiniu talentu tą laikmetį praaugti ir išlaikyti pasiektą profesinį lygį atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje ( 1990 – 2010).
Už sukurtus darbus autorius pelnė aukščiausius valstybinius apdovanojimus ir kūrybos įvertinimus. XX a. 8-o dešimtmečio V. Čekanausko kūryba, pasak arch. A. Mačiulio, užtikrino jam lyderio vietą tarp naujosios kartos architektų. Jo sukurtais projektais domisi Lietuvos ir užsienio architektūros specialistai. Tai projektai esantys Vilniuje: Kompozitorių namai, Lazdynų, Justiniškių gyvenamojo rajono pastatų kompleksas, Lietuvos valstybės rūmai, Šv. Jono Bosko bažnyčia, Parodų rūmai (ŠMC), Kunigų seminarija, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir kita.
Lietuvos sporto medicinos istorijoje žymų pėdsaką paliko dr. Antanas Jurgelionis (1894 – 1976). Jo nuopelnai Lietuvai įvertini aukščiausiais apdovanojimais. Nepriklausomoje Lietuvoje daktarui buvo įteiktas 1921 metais Vyties Kryžiaus 3 laipsnio ordinas, 1927 metais – Čekoslovakijos Baltojo Liūto 5 laipsnio ordinas, 1928-aisiais – Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio jubiliejinis medalis, 1929 metais – LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas.
1905 metais tėvo Jono Jurgelionio, valsčiaus raštininko, šeima persikėlė gyventi į Peterburgą. Tad Antano jaunystė prabėgo šiame mieste. Su pagyrimu baigė Šv. Kotrynos berniukų gimnaziją. Dvidešimt dviejų metų jaunuolis tėvų paskatintas įstojo į Peterburgo karo medicinos akademiją. Aktyviai dalyvavo lietuvių studentų ,,Fraternitas Lithuania“ veikoje. Tačiau susiklosčius nepalankioms politinėms aplinkybėms, studijas teko nutraukti.
,,JI TURĖJO TOKĮ RETĄ TARP DAILININKŲ ABSOLIUTŲ SPALVINĮ REGĖJIMĄ“
Vladas Drėma
Tautodailininkė Petronėlė Gerlikienė (1905 – 1979) buvo beraštė, nemokėjo net pasirašyti, bet nesijautė esanti menkesnė už mokytus“ – taip rašo Petronėlės vaikaitė dailininkė Jurgita Gerlikaitė dailės albume ,,Petronėlė Gerlikienė“ (2005).
Tai neeilinė menininkė, savo kūryba (siuvinėti adata ir vilnoniais siūlais kilimai, tapyba) išgarsinusi Lietuvos vardą ir Šilalės rajoną pasaulyje. Petronėlę nuo jaunystės traukė rankdarbiai, kaip neatsiejama sodžiaus moters laisvalaikio dalis. Tuomet apie galimybę kurti darbus parodai – buvo nereali užgaida. Petronėlė, tik atvykusi gyventi pas sūnų į Vilnių, pradėjo intensyviai siuvinėti kilimus, tapyti ir duoti sutikimą rodyti kūrinius tautodailės parodose.
Prisipažinsiu, maniau, kad gerai pažįstu Panevėžio kino metraštininką Albertą Petrauską. Tačiau, šį rudenį pasiryžusi rašyti apie jo kūrybinę veiklą, gerokai nejaukiai pasijutau klausydama jo atsiminimus, peržiūrėdama pluoštą įspūdingų kino plakatų, diplomų, nuotraukų. Visa tai nauja, nežinoma buvo. Penkiasdešimt kūrybinių metų! Galvoju, ar įmanoma apybraižoje tai aprėpti? Bandysiu tapyti Alberto portretą fragmentiškai. Tapyti portretą žmogaus, kuris gražiausius gyvenimo metus ir iki šių dienų kuria menininkų portretus, rašo scenarijus, montuoja kino vaizdus ir pats visuomenei rodo.
Albertas Petrauskas – ketvirtos kartos panevėžietis, augęs ir gyvenęs ,,palestinkos“ rajone ( dabar Suvalkų gatvė). Gatvė, kuri istorijoje pažymėta kaip viena iš Panevėžio žydų geto teritorijos dalių. Tačiau nerūpestinga vaikystė buvo rami. Išbėgs vaikas į gatvę ir matys tolimoje žaliuojančias pievas. O pievoje svajos žiūrėdamas į plaukiančius debesis, besikeičiančius vaizdus, įsivaizduos žmonių veidus, akis… Jutau, kad šie vaikystės prisiminimai Albertui brangūs.
Knygoje rašoma apie Garšvių knygnešių draugijos knygnešį ir knygininką Juozą Masiulį (1864 – 1940).
Knygoje rašoma apie Garšvių draugijos knygnešį ir knygininką Juozą Masiulį (1864 – 1940) bei kitus knygnešius, skleidusius lietuvišką žodį spaudos draudimo metais. Leidinyje pateikta daug archyvinės medžiagos apie 1905 – 1914 metais įsteigtus lietuvių knygynus, Panevėžio J.Masiulio knygyno darbą bei leidybinę veiklą. Skaitytojai ras informacijos ir apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą Smolenske (Rusija) 1915 – 1918 metais, taip pat apie Nepriklausomos Lietuvos – 1918 – 1940 metų – knygynus ir spaustuves, Juozo ir Juzės Masiulių prekybos namų darbą, knygininkų visuomeninę veiklą, šeimos likimą ir kita.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir grafikos darbų reprodukcijomis.
JOANOS VIGOS ČIPLYTĖS IŠLEISTOS ir SPAUDAI RENGIAMOS KNYGOS
1. Vaidinimai tik sodžiui. Biografija, dokumentai, laiškai, pjesės. Kazimieras Čiplys-Vijūnas /knygos sudarytoja Joana Viga Čiplytė/ Panevėžys, UAB Panevėžio spaustuvė, 1997, p. 345
2. Kazys Naruševičius: tapytojas, mokytojas.Vilnius, Homo liber, 1999, p. 119
3. Lietuvos sentikių gyvenimo puslapiai.Vilnius, Homo liber, 2001, p. 93
4. Panevėžio karaimų gyvenimo puslapiai.Vilnius, Homo liber, 2001, p. 62
5. Amžina knygos tauta. Vilnius, Homo liber, 2001, p. 95
6. Einu gyventi.Vilnius, Homo liber, 2003, p. 103
7. Kaimynai. Panevėžio miesto Ramygalos gatvės gyventojai. XIX a. vidurys – XX a. pabaiga.Vilnius, Homo liber, 2004, p. 173
8. Panevėžio miesto elektrinei – 80.Vilnius, Homo liber, 2004, p. 173
9. Juozas Masiulis: knygnešys ir knygininkas. Vilnius, Žara, 2005, p. 125
10. Daktaras Andrius Domaševičius.Vilnius, Homo liber, 2006, p. 47
11. Moigių namai / sudarytoja Joana Viga Čiplytė/. Panevėžys; Amalkeros leidyba, 2007, p. 10
12. Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai – 60. Kaunas: Lututė, 2009, p. 292
13. Mažosios Jeruzalės-Panevėžio žydų istorija. Holokaustas. Vilnius, Homo liber, 2009, p. 174
15. Ir gydytojai ir mokytojai/sudarytoja Joana Viga Čiplytė, apybraižų autorė. <
apie prof. Aldoną Balttch/Balčytę/, dr. Paulių Breivį, gyd. Zenoną Gailiušį> Pasakojimai apie gydytojus. XVIII amžius./ Panevėžio kolegija, 2010, p. 76
16. Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė. Teisės daktaras, diplomatas Petras Mačiulis. 1895 – 1978. Vilnius, Homo liber, 2011, p. 95
17. Prasmingas medikų gyvenimas. Chirurgai: Juozas Žemgulys, Stanislovas Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji seselė Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. Vilnius, Homo liber, 2011, p. 167
18. Žmogus-aukščiau visokios kainos. Diplomatas, teisininkas, publicistas Jonas Aukštuolis. 1885 – 1949.Vilnius, Petro ofsetas, 2012 , p. 218
19. Lietuvos mėgėjų teatro ištakos.Vilnius, Homo liber, 2015, p. 96
Dokumentinės monografijos
Eduardas Turauskas /1896 – 1966/. Aeitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys. Vilnius, Versus aureus, 2016, p. 624
Ruošiama spaudai monografija apie diplomatą dr. Vladą Natkevičių (1893 – 1945).
Kitos knygos
Politologija visuomenei.Vilnius, Homo liber, 1998, p. 48
Kas yra sociologija.Vilnius, Homo liber, 2001, p. 43
Politologijos pradmenys.Vilnius, Homo liber, 2003, p. 80
Poezija
ATOJAUTA. Poezija. Miniatiūros. Vilnius, Homo liber, 2009, p. 62
ATJAUTA. Poezija. Miniatiūros. Vilnius, Homo liber, 2013, p.119
Panevėžietė istorikė JOANA VIGA ČIPLYTĖ (g. 1947 02 17) 1978 metais baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistro studijas. 1987-1988 m – Vilniaus universiteto žurnalistikos kursus. Nuo 1979 m. įvairių Lietuvos dienraščių bendradarbė.
1978 – 2010 m. Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė. 1978 – 1990 m. Panevėžio parodų rūmų vedėja. Surengė daugybę lietuvių ir užsienio dailės, fotografijos, istorijos parodų.
1997 metais išleido pirmąją sudarytą knygą „ Kazimieras Čiplys- Vijūnas. Vaidinimai tik sodžiui. Biografija. Dokumentai. Laiškai“.
Parašė du poezijos ir miniatiūrų rinkinius, monografijas apie Lietuvos diplomatus, studijas apie tautines mažumas – karaimus, sentikius ir žydus ir kt.
2000 metais Panevėžio miesto savivaldybė už istorinio turinio knygas įteikė sidabro ženklą ,,Labiausiai nusipelniusiai panevėžietei. 1999“.
2013– 2014 m. parengė meninės fotografijos parodas: ,,Amerikos indėnų šokių festivalis. JAV, Kalifornija, 2013 gegužė.“, ,,Stokholmas. Švedija“, ,,Akimirkos“.