Poetas, fotografas, tapytojas Petras Čiplys

Vieną dieną Mykolas ir Uršulė Čipliai sau pasakė – jų pirmagimis sūnus bus menininkas. Menininkas? O ką jis turės daryti, kad menininku taptų? Tokį nutarimą tėvai priėmė jau gyvendami Panevėžyje.

Petras Čiplys

Mes, vaikai, žinojome – Petras  menininkas. Brolis kasdien darėsi panašus į menininką. Besimokydamas pradžios mokykloje pradėjo piešti. Piešė pagalvėles gėlių žiedais (tuo metu buvo madinga). Vėliau susidomėjo karpiniais. Pradėjo rinkti dailės darbų reprodukcijas, pašto, degtukų dėžučių ženklus. Skaitė daug grožinės literatūros, kurią parinkdavo viena labai miela bibliotekininkė. Greit įsigijo fotoaparatą ,,Smena“ ir ėmė fotografuoti. Fotografavo viską, ką matė akis ir liepė širdis (tai daro ir dabar, nuotraukas deda į Facebook).

Ramygalos šviesuolė tautodailininkė Danutė Ulienė

Gyvenime taip karts nuo karto atsitinka – netikėtai sutinki žmogų ir jis tau įkrenta į širdį, apie jį mąstai, stebi, domiesi jo gyvenimu, kūryba. Viena iš mano  būrio sutiktų žmonių – Ramygalietė Danutė Ulienė.

Danutė Ulienė, 2018

Su ja susipažinau šio miesto jaukioje, nedidelėje bibliotekoje vykusiame renginyje  kuriame dalyvavo būrys knygų mylėtojų. Tarp jų buvo ir Danutė su vyru Romu. Šnektelėjome. Sužinojau, kad laisvalaikiu tapo, iš vytelių pina  nuostabius nėrinius, dalyvauja Panevėžio regiono tautodailės parodose, rengia personalines ekspozicijas ir kad esanti apdovanota pačiu brangiausiu Panevėžio rajono bendruomenės sąjungos įsteigtu prizu „ Mūsų kaimo šviesuolis, 2014“.  Tapo įdomu, todėl paprašiau leidimo susitikti jų namuose. Sutarėme, kad susitiksime kai gėlės žydės…

Dailininkas iš Žemaitijos Klausutis Beržanskis

Dailininko Klausučio Beržanskio studija ( Beržų gatvės ) penkiaaukščio mūrinio namo rūsyje. Jo žmona Aldona praveria grotomis užkaltus langus ir aiškina, kad tai buvusi ritualinių paslaugų patalpa. Lentynose daug paveikslų. Viduryje stovi molbertas. Klausutis Beržanskis  palipa ant kėdės – pataiso dieninę šviesos lempą. Pyksta – tamsu, nėra natūralios dienos šviesos.

Klausutis Beržanskis

Sėdamės ant suolų. Pasinaudojusi trumpa tylos minute, apžiūrinėju pastelės darbus. Tai kameriniai, buitiniai paveikslai. Menininkas vėliau pasakos, kad tai vis pardavimui, nes gyventi reikia. Esąs laisvas dailininkas. Tačiau gyvenimo buitis daug ką atima. Niekur žmogus nesidėsi – reikia šeimai daug ko, reikia. Klausausi ir laukiu progos tapytoją paklausti, kaip sekėsi tarptautiniame plenere, vykusiame šių metų gegužės mėnesį Baltarusijoje, Gardino mieste. Sąjungos pirmininkas Genadijus Buralkinas ir miesto valdžia organizavo plenerą ,,Gardinas 89“ ir nepamiršo pakviesti nors vieną panevėžietį.

Diplomatas dr.Petras Mačiulis

Knygoje “Gyvenimas yra akimirksnio vienagė” aprašomas teisininko dr. P.Mačiulio (1895-1978) gyvenimas. Jis teisės studijas baigė Romos universitete. 1923 m. suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis. 1929 – 1935 m. pirmasis konsulas San Paule, Brazilija. Įsteigė lietuvių pradines mokyklas, rūpinosi mokyklų išlaikymu, tikėjimo reikalais, kultūrine veikla. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Gyveno JAV, Kalifornijos valstijoje.

Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė. Teisės daktaras, diplomatas Petras Mačiulis. 1895 – 1978. Vilnius, Homo liber, 2011, p. 95

Architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas

Iškilaus ir talentingo architekto Vytauto Edmundo Čekanausko netekome 2010-ųjų liepos 08d.

Vytautas Čekanauskas

Akademikas, prof. Vytautas Čekanauskas, kaip menininkas, augęs ir brendęs sovietinės ideologijos laikotarpiu (1945 – 1990), sugebėjo savo kūrybiniu talentu  tą laikmetį praaugti ir išlaikyti pasiektą profesinį lygį atkurtoje Nepriklausomoje  Lietuvoje ( 1990 – 2010). 

Už sukurtus darbus autorius pelnė aukščiausius valstybinius apdovanojimus ir kūrybos  įvertinimus.  XX a. 8-o dešimtmečio  V. Čekanausko kūryba, pasak arch. A. Mačiulio, užtikrino jam lyderio vietą tarp naujosios kartos architektų. Jo sukurtais projektais domisi  Lietuvos ir užsienio  architektūros specialistai. Tai projektai esantys Vilniuje: Kompozitorių namai,  Lazdynų, Justiniškių gyvenamojo rajono pastatų kompleksas, Lietuvos valstybės rūmai,  Šv. Jono Bosko bažnyčia, Parodų rūmai (ŠMC),  Kunigų seminarija, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir kita.

Sporto medicinos pradininkas dr. Antanas Jurgelionis

Lietuvos sporto medicinos istorijoje žymų pėdsaką paliko dr. Antanas Jurgelionis (1894 – 1976). Jo nuopelnai Lietuvai įvertini aukščiausiais apdovanojimais. Nepriklausomoje Lietuvoje daktarui buvo įteiktas 1921 metais Vyties Kryžiaus 3 laipsnio ordinas, 1927 metais – Čekoslovakijos Baltojo Liūto 5 laipsnio ordinas, 1928-aisiais – Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio jubiliejinis medalis, 1929 metais – LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas.

dr.A.Jurgelionis

1905 metais tėvo Jono Jurgelionio, valsčiaus raštininko, šeima persikėlė gyventi į Peterburgą. Tad Antano jaunystė prabėgo šiame mieste. Su pagyrimu baigė Šv. Kotrynos berniukų gimnaziją. Dvidešimt dviejų metų jaunuolis tėvų paskatintas įstojo į Peterburgo karo medicinos akademiją. Aktyviai dalyvavo lietuvių studentų ,,Fraternitas Lithuania“ veikoje. Tačiau susiklosčius nepalankioms politinėms aplinkybėms, studijas teko nutraukti.

Tautodailininkė Petronėlė Gerlikienė

,,JI TURĖJO TOKĮ RETĄ TARP DAILININKŲ ABSOLIUTŲ SPALVINĮ REGĖJIMĄ“

Vladas Drėma

Tautodailininkė Petronėlė Gerlikienė (1905 – 1979) buvo beraštė, nemokėjo net pasirašyti, bet nesijautė esanti menkesnė už mokytus“ – taip rašo Petronėlės vaikaitė dailininkė Jurgita Gerlikaitė dailės albume ,,Petronėlė Gerlikienė“ (2005).

Petronėlė Gerlikienė

Tai neeilinė menininkė, savo kūryba (siuvinėti adata ir vilnoniais siūlais kilimai, tapyba) išgarsinusi Lietuvos vardą ir Šilalės rajoną pasaulyje. Petronėlę nuo jaunystės traukė rankdarbiai, kaip neatsiejama  sodžiaus  moters laisvalaikio dalis. Tuomet apie galimybę kurti darbus parodai – buvo nereali užgaida. Petronėlė, tik atvykusi gyventi pas sūnų į Vilnių, pradėjo intensyviai siuvinėti kilimus, tapyti ir duoti sutikimą rodyti kūrinius tautodailės parodose.

Albertas Petrauskas – pusšimtis Panevėžio kino metraštininko veiklos metų

Prisipažinsiu, maniau, kad gerai pažįstu Panevėžio kino metraštininką Albertą Petrauską. Tačiau, šį rudenį pasiryžusi rašyti apie jo kūrybinę veiklą, gerokai nejaukiai pasijutau klausydama jo atsiminimus, peržiūrėdama pluoštą įspūdingų kino plakatų, diplomų, nuotraukų. Visa tai nauja, nežinoma buvo. Penkiasdešimt kūrybinių metų! Galvoju, ar įmanoma apybraižoje tai aprėpti? Bandysiu tapyti Alberto portretą fragmentiškai. Tapyti portretą žmogaus, kuris gražiausius gyvenimo metus ir iki šių dienų kuria menininkų portretus, rašo scenarijus, montuoja kino vaizdus ir pats visuomenei rodo.

               Albertas Petrauskas – ketvirtos kartos panevėžietis, augęs ir gyvenęs ,,palestinkos“ rajone ( dabar Suvalkų gatvė). Gatvė, kuri istorijoje pažymėta kaip viena iš Panevėžio žydų geto teritorijos dalių. Tačiau nerūpestinga vaikystė buvo rami. Išbėgs vaikas į gatvę ir matys tolimoje žaliuojančias pievas. O pievoje svajos žiūrėdamas į plaukiančius debesis,  besikeičiančius vaizdus, įsivaizduos žmonių veidus, akis… Jutau, kad šie vaikystės prisiminimai Albertui brangūs.

Juozas Masiulis: knygnešys ir knygininkas

Knygoje rašoma apie Garšvių knygnešių draugijos knygnešį ir knygininką Juozą Masiulį (1864 – 1940). 

Knygoje rašoma apie Garšvių draugijos knygnešį ir knygininką Juozą Masiulį (1864 – 1940) bei kitus knygnešius, skleidusius lietuvišką žodį spaudos draudimo metais. Leidinyje pateikta daug archyvinės medžiagos apie 1905 – 1914 metais įsteigtus lietuvių knygynus, Panevėžio J.Masiulio knygyno darbą bei leidybinę veiklą. Skaitytojai ras informacijos ir apie lietuvių pabėgėlių gyvenimą Smolenske (Rusija) 1915 – 1918 metais, taip pat apie Nepriklausomos Lietuvos – 1918 – 1940 metų – knygynus ir spaustuves, Juozo ir Juzės Masiulių prekybos namų darbą, knygininkų visuomeninę veiklą, šeimos likimą ir kita.

Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis ir grafikos darbų reprodukcijomis.


Joana Viga Čiplytė (2005) Juozas Masiulis: knygnešys ir knygininkas. Vilnius, Žara, 2005, p. 125

Knygos

JOANOS VIGOS ČIPLYTĖS IŠLEISTOS ir SPAUDAI RENGIAMOS KNYGOS

1. Vaidinimai tik sodžiui. Biografija, dokumentai, laiškai, pjesės. Kazimieras Čiplys-Vijūnas /knygos sudarytoja Joana Viga Čiplytė/ Panevėžys, UAB Panevėžio spaustuvė, 1997, p. 345

2. Kazys Naruševičius: tapytojas, mokytojas.Vilnius, Homo liber, 1999, p. 119

3. Lietuvos sentikių gyvenimo puslapiai.Vilnius, Homo liber, 2001, p. 93

4. Panevėžio karaimų gyvenimo puslapiai.Vilnius, Homo liber, 2001, p. 62

5. Amžina knygos tauta. Vilnius, Homo liber, 2001, p. 95

6. Einu gyventi.Vilnius, Homo liber, 2003, p. 103

7. Kaimynai. Panevėžio miesto Ramygalos gatvės gyventojai. XIX a. vidurys – XX a. pabaiga.Vilnius, Homo liber, 2004, p. 173

8. Panevėžio miesto elektrinei – 80.Vilnius, Homo liber, 2004, p. 173

9. Juozas Masiulis: knygnešys ir knygininkas. Vilnius, Žara, 2005, p. 125

10. Daktaras Andrius Domaševičius.Vilnius, Homo liber, 2006, p. 47

11. Moigių namai / sudarytoja Joana Viga Čiplytė/. Panevėžys; Amalkeros leidyba, 2007, p. 10

12. Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai – 60. Kaunas: Lututė, 2009, p. 292

13. Mažosios Jeruzalės-Panevėžio žydų istorija. Holokaustas. Vilnius, Homo liber,  2009, p. 174

15. Ir gydytojai ir mokytojai/sudarytoja Joana Viga Čiplytė, apybraižų autorė. <
apie prof. Aldoną Balttch/Balčytę/, dr. Paulių Breivį, gyd. Zenoną Gailiušį> Pasakojimai apie gydytojus. XVIII amžius./ Panevėžio kolegija, 2010, p. 76

16. Gyvenimas tėra akimirksnio viešnagė. Teisės daktaras, diplomatas Petras Mačiulis. 1895 – 1978. Vilnius, Homo liber, 2011, p. 95

17. Prasmingas medikų gyvenimas. Chirurgai: Juozas Žemgulys, Stanislovas Mačiulis, Antanas Gudonis, gailestingoji seselė Zinaida Emilija Kanis-Kanevičienė. Vilnius, Homo liber,  2011, p. 167

18. Žmogus-aukščiau visokios kainos. Diplomatas, teisininkas, publicistas Jonas Aukštuolis. 1885 – 1949.Vilnius, Petro ofsetas, 2012 , p. 218

19. Lietuvos mėgėjų teatro ištakos.Vilnius, Homo liber,  2015, p. 96

Dokumentinės monografijos

Eduardas Turauskas /1896 – 1966/. Aeitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys. Vilnius, Versus aureus, 2016, p. 624

Ruošiama spaudai monografija apie diplomatą dr. Vladą Natkevičių (1893 – 1945).

Kitos knygos

Politologija visuomenei.Vilnius, Homo liber, 1998, p. 48

Kas yra sociologija.Vilnius, Homo liber, 2001, p. 43

Politologijos pradmenys.Vilnius, Homo liber, 2003, p. 80

Poezija

ATOJAUTA. Poezija. Miniatiūros. Vilnius, Homo liber, 2009, p. 62

ATJAUTA. Poezija. Miniatiūros. Vilnius, Homo liber, 2013, p.119