Iniciatyvinė Panevėžio apskrities ligoninės gydytojų grupė 1922 metais nutarė įsteigti Panevėžio gydytojų draugiją (PGD). Gydytojai A. Didžiulis, Š. Meras, E. Golombekas, J. Gurvičius ir kiti sukūrė draugijos įstatus ir įteikė juos Panevėžio apskrities viršininkui.
Pareiškime nurodė valdybos sudėtį: pirmininkas Š. Meras, vicepirmininkas dr. E. Golombekas, sekretoriai: dr.V. Gusevas ir gyd. A. Didžiulis, iždininkas dr. J. Gurvičius.
Nėra išlikusios apčiuopiamos dokumentinės medžiagos apie Panevėžio miesto žydų ligoninės veiklą. Tačiau žinoma, kad žydų bendruomenės narių didžiausias rūpestis buvo puoselėti ne tik dvasinius, bet ir sveikatos poreikius. Tad neatsitiktinai jaunuoliai mielai rinkosi medicinos studijas Lietuvoje ir užsienyje.
Manoma, kad 1887 metų spalio 8 d. buvo įsteigta pirmoji nedidelė privataus medinio namo dalyje Žydų ligoninė Aptiekos gatvėje (dabar Elektros g.). Ligoninę rėmė ir išlaikė bendruomenės nariai, pastoviai mokėdami įnašus.1891 metais ligoninė buvo renovuota ir turėjo 20 lovų. Neturtingiems pacientams medicininė pagalba buvo teikiama veltui.
1941 metų sausio 25 d. iš Rokiškio krašto kilusiam gyd. Stanislovui Mačiuliui sukako keturiasdešimt aštuoneri metai. St. Mačiulio šeima gyveno Panevėžio mieste, nuomojamame bute Ukmergės g. Nr. 34. Dirbo Panevėžio apskrities ligoninės Chirurginio skyriaus vedėju. Su žmona Vanda Mačiuliene džiaugėsi išaugintomis dukromis – Stase, Irena ir Aldona. Dėjo visas pastangas kuo greičiau įsikelti į naujai pastatytą nuosavą mūro namą priešais Panevėžio berniukų gimnaziją, Respublikos / P. Puzino g. sankirtoje. Turėjo daug planų nuveikti medicinos chirurgijos srityje.
1941 metų gegužė, birželis – šeimai nieko gero nelinkėjo. Šeima išgyveno devyniolikametės dukros, Vilniaus universiteto studentės Stasės mirtį. Susirgus dukrai šiltine, vaistų nebuvo. Labai norėjo padėti Vokietijos ir Austrijos kolegos gydytojai, tačiau ir jie buvo bejėgiai kovoti su liga.
Lietuvos parodų ir kongresų centre (Lithuanion Exposition) 2020 m. vasario 20 – 23 d. vyko ,,Vilniaus knygų mugė 2020″ – tarsi metinė kelionė į Meką. Mugėje sutikau Lietuvos inteligentijos žiedą, kultūros veikėjus, leidyklų atstovus ir kt. Mačiau daug žmonių, jūrą naujų išleistų knygų, girdėjau pokalbių triukšmą… Susipažinau su naujai išleistomis knygomis, jų autoriais ir žinoma su naujai sutiktais bendraminčiais. Vienu iš jų Andriu Jonu Dunduru – istoriku ir archyvaru iš JAV, Klivlando lietuvių kultūros dokumentavimo centro direktoriumi.
Prisipažinsiu, iki susitikant prie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos leidinių skyriaus (LNMMB), apie Andrį ir jo veiką neturėjau platesnių žinių. Pokalbio metu susidariau įdomaus ir motyvuoto žmogaus portretą, aistringą Lietuvos patriotą, lietuvininką. Miela LNMMB specialistė atminimui nufotografavo. Ir dar – saldainiais pavaišino, o Andriui net saujelę saldainių į rankinę įpylė. Paaiškėjo, kad jiedu yra pažįstami, geri bičiuliai.
Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (LCVA) fonduose saugomos dvi bylos, atspindinčios 1929-ųjų metų Panevėžio miesto privačių ligoninių veiklą. Tai gyd. Andriaus Domaševičiaus moterų ligų ligoninės ,,Sveikata“ ir dr. gyd. chirurgo Vitalijaus Gusevo ligoninės ataskaita.
Dėka išlikusių šių dokumentų atsekame miesto gyventojų sveikatos būklę, bei gydytojų darbo apimtį. Ataskaitoje rašomi sekantys duomenys:
1. Kiek buvo priimta ligonių, iš jų vyrų ir moterų, vaikų.
2. Kiek mokėjo už paslaugą.
3. Kokiomis dažniausiomis ligomis sirgo pacientai ir kt.
Gražiausi LOR ir vidaus ligų gydytojo Juozo Vileišio gyvenimo metai prabėgo Panevėžio mieste (1929 – 1941). Dirbo Panevėžio apskrities ligoninėje, sukūrė šeimą, augino du vaikus, šeimai pastatė mūro namą, aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje, puoselėjo viltį ilgai šiame mieste gyventi. Ar išsipildė svajonės?
J.Vileišis 1941 metų birželio 14 d. buvo suimtas, atskirtas nuo šeimos ir išvežtas į Krasnojarsko lagerį. Žmona Aldona Antanaitytė-Vileišienė su mažamečiais vaikais išsiųsta į Altajaus kraštą. Juozas Vileišis, daugiau nei po dvidešimt metų atskirtas nuo Lietuvos, neteko teisės grįžti į Panevėžį, į savo šeimos namus. Neteko teisės gyventi ir dirbti Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Su šeima gyveno Marijampolėje ( buvęs Kapsuko miestas).
Nepriklausomos Lietuvos metais, nuo 1930-ųjų metų Panevėžio apskrities ligoninė, vadovaujama Sankt-Peterburgo karo akademijos auklėtinio, Sanitarijos leitenanto, chirurgo Stanislovo Mačiulio (1893 – 1941), pelnė aukštą pripažinimą.
Į puikų medikų kolektyvą gyd. Jonas Statkevičius įsijungė ir LOR gydytoju dirbo iki pat savo mirties – 1969 –ųjų metų balandžio mėn. 4 d. (72 m.). Amžina poilsio vieta – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinės, Ramygalos g.
Ligoninėje dirbantiems medikams buvo sudarytos puikios darbo ir kvalifikacijos kėlimo sąlygos, stažuotės užsienyje.
Dokumentinė monografija skirta dr. Vlado (Lado) Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti (2018).
Tai pirmoji tokio turinio knyga apie dr. Vlado Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą ir visuomeninę veiklą, kūrybą. Remiantis gausia archyvine medžiaga bei spauda, knyga sudaryta iš dviejų dalių.
2019 metų liepos pabaigoje JAV lietuvių visuomenės veikėjai Beatričei Natkevičiūtei – Pautienienei sukako 80 metų.
Rašyti apie Beatričę parūpo ne atsitiktinai. Ji – vienintelė žymaus Lietuvos diplomato, teisės daktaro Vlado Natkevičiaus dukra, kurios gyvenimas ir likimas nebuvo garsintas Lietuvos spaudoje. Ruošiant spaudai knygą apie dr. Vladą Natkevičių, susikaupė pluoštelis žinių ir apie dukros šeimos gyvenimą ir likimą. Nors JAV ir Lietuvą skiria Atlanto vandenynas, tačiau Ohajo valstiją, Klivlandą su Vilniumi jungia internetinis ryšys, kuris didžiai pagelbėjo ruošiant šį straipsnį.
Beatričės tėvai Vladas ir Gražina Natkevičiai santuoką įregistravo
1935 m. vasario 24 d. Kauno Šv. Antano
Paduviečio bažnyčioje. Ta proga Lietuvos pasiuntinybės įgaliotasis ministras
Petras Klimas ir jo žmona Bronė Mėginaitė – Klimienė parengė šventinį kvietimą
lietuvių ir prancūzų kalbomis apie sutuoktuves 1935 m. vasario 24 d. Kaune. Jaunųjų
liudytojais buvo diplomatai Juozas Urbšys ir Stasys Girdvainis. Santuoką
palaimino kun. Pijus Bielskus. (Šv. Antano Paduviečio parapijos santuokų
registracijos pirmos knygos 22 puslapyje yra įrašas apie išduotą santuokos
registracijos dokumentą su jaunavedžių, liudytojų ir kunigo parašais).
Ar tada dvidešimt vienerių metų Gražina Brundzaitė – Natkevičienė galėjo nujausti, kad
sulaukusi trisdešimties taps našle? Viena augins dukrą?
Leidinys apie 1936 – 1937 m.
Vatikane parengtą Pasaulio katalikų periodinės spaudos
parodą, skirtą Vatikano dienraščio ,, L‘Osservatore Romano“ 75-čiui pažymėti.
Buvo parengtas ekspozicijos planas 63-ims eksponentams iš 45 valstybių bei
kraštų: JAV, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Afrikos, Čekoslovakijos,
Lenkijos, Lietuvos ir kt. Lietuvai buvo
skirta 25 kvadratinių metrų ploto XXXII salė.
Įrengiant Lietuvos tautinį skyrių, arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas sudarė organizacinį Tautinį komitetą: pirmininkas – prelatas, kun. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas, vicepirmininkas ir iždininkas – Kauno kunigų seminarijos rektorius, prof., doc. kun. Pranas Penkauskas, sekretorius – dr. kun. Juozas Leimonas.