Miškininkas Zbignevas Vidugiris (1889 – 1980)

Jono Vidugirio proseneliai  gyveno netoli  Žaliosios girios. Genties vyrai buvo eiguliai, medžioklės varovai. Matyt, todėl ir pavardė tokia – Vidugiriai. Silvestras Vidugiris Panevėžyje  turėjo nusipirkęs 30 ha žemės.

Jono Vidugirio pirmagimis sūnus Zbignevas, tapęs profesionaliu miškininku didžiavosi šia pavarde. Jis džiaugėsi  dėdės Juozo Vidugirio (gyveno netoli Naujamiesčio, Panevėžio rajonas ) pasiekimais, jo paties išvesta nauja kriaušės veisle ,,Vidugirovka” (vaisiai  buvo labai dideli, sultingi ir skanūs ) buvo žinoma ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos botanikams.

Viktorijos Giedraitytės – Vidugirienės (1862 – 1934) tėvai gyveno netoli Panevėžio. Turėjo dvarą  (1000 ha). Viktorija buvo baigusi Balstogės  (Lenkija)   moterų institutą, skirtą kilmingoms  merginoms.  Šią mokslo įstaigą kuravo  ir rėmė našlė carienė Marija Fiodorovna.

Jonas Vidugiris buvo energingas ir veiklus vyras, pasižymėjo komersanto gabumais. Panevėžyje vertėsi vaistų prekyba.  Miesto centre išnuomotame  medinio namo pirmame aukšte, turėjo vaistų sandelį, kuriame  dirbo provizorius, jo padėjėjas, mokinys  ir  kasininkė. Apyvarta buvo gera, pajamos didelės. Pagirių miestelyje turėjo įsteigęs privačią vaistinę  (Kauno apskritis, Kėdainių rajonas ).  Retkarčiais tėvas į Pagirius pasiimdavo sūnų  Zbignevą.  Sėdę į lineiką kartu važiavo. Kad kelias neprailgtų, tėvas sūnui, Panevėžio realinės mokyklos penktos klasės mokiniui, pasakojo ,,žilas senovės istorijas” , kurios berniukui buvo įdomios. Sūnus tėvui padėdavo revizuoti vaistinės darbą.  Išmoko su skaitytuvais skaičiuoti. 1915 nutolus karo frontui, Jonas Vidugiris, valdžiai leidus perėmė valdyti Panevėžio žydo Gafšovičiaus tvarkingą vaistinę, nes šeimininkas buvo pasitraukęs į Rusiją. Vaistinėje Jonas tvarkėsi puikiai.

Dirbo žmonos Viktorijos  artimieji: Aleksandras Giedraitis – provizorius-chemikas, Leonas Giedraitis, Celina Vivulskienė – Januškevičienė. Giminaičiai vaistinėje darbavosi  iki 1919, kol iš Rusijos grįžo vaistinės šeimininkas. Darbas vaistinėje buvo pelningas. Gautas pajamas  skyrė šeimai, vaikų  –  Jadvygos, Zbignevo, Edvardo ir Jono globai, jų mokslui. Netikėtai susirgus tėvui ir 1921 metais mirus,  o 1934 metais mirus ir motinai, šeima neteko pajamų.  Vidugirių vaikai: Jadvyga,  Zbignevas, Edvardas ir Jonas gyveno savarankiškai.