Ypač skaudūs Lietuvai 1940 – 1949 metai: sovietų okupacija, Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija, antrasis sovietinio režimo įsigalėjimas, tremtys laužė žmones, jų likimus.
Kažkas turėjo surinkti žmonių ašaras. Klebonas K. Čiplys guodė parapijiečius, ragino melstis, eiti išpažinties, meldė Dievą atitolinti nelaimes. Pamokslų metu verkė klebonas, verkė ir parapijiečiai. Be sielovadinių reikalų kun. k. Čiplys kiek galėdamas rūpinosi ir kasdiene buitimi. Rašė Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Jono bažnyčios istoriją, važiavo Rygon skardos bažnyčios stogui pirkti, remontavo, kad parapijiečiams joje būtų šilta, jauku, sava.
1947 metais Čedasų parapijos vaikams našlaičiams suruošė Šv. Kalėdų vakarienę. Vieniems padėdamas maistu, kitiems geru žodžiu net nenujautė, kad jo laukia tokia skaudi dalia… Kūrybinis darbas, knygelių leidyba, spektaklių statymas, režisūra Vijūnui deja, liko nebepasiekiama vizija.