Knygos sutiktuvių proga dr. J. Žemgulys (sūnus) atsiuntė prisiminimus apie savo tėvą chirurgą Juozą Žemgulį (JAV, Čikaga, 2011 06 22 ):
,,Gerbiami svečiai, Aš esu Juozas Žemgulys ir aš esu vienintelis daktaro Juozo Žemgulio sūnus. Dr. Žemgulio šeima yra išmirus – Jo žmona ir trys dukterys, paskutinė duktė mirė prieš pusę metų. Mano tėvo mirtis anuo metu mums buvo nežinoma. Tai buvo ketvirta karo diena ir jokio judėjimo Lietuvoje nebuvo ir susisiekimas buvo pašlijęs. Tiktai vieną dieną atėjo jaunas partizanas ir atnešė laiškutį, pranešdamas, kad mano tėvo laidotuvės bus sekantį sekmadienį. Tas žinoma buvo labai netikėtas įvykis. Ir tik daug vėliau mes sužinojome smulkmenas apie to meto tragiško įvykio eigą. Maždaug po dviejų mėnesių Jo palaikai buvo iš Panevėžio kapinių perkelti į Kauno kapines. Iš pradžių Jis buvo Kaune, Teismo medicinos institute ir vėliau, dalyvaujant miniai, buvo palaidotas senose Kauno kapinėse. Laike karo Jisai tenai ir gulėjo. Ateinant sovietams mes norėjom kaip nors apsaugoti Jo kapą nuo sovietų pagiežos ir pakeitėm antkapio parašą visai anonimine pavarde. Atrodo tas padėjo, kadangi kapas nebuvo išniekintas ir buvo išsilaikęs iki kapinių likvidavimo jam daug vėliau. Likviduojant Kauno kapines Jo palaikai mūsų giminaičių buvo perkelti į Aukštąją Panemunę, kur jie tebėra iki šios dienos. Tačiau Jo kapas buvo labai nežymus. Tik atgavus Nepriklausomybei buvo pastatytas granitinis antkapis, kuris tebėra iki šios dienos.
Jeigu mano tėvas nebūtų žuvęs, aš šiandien nekalbėčiau iš Amerikos. Jis buvo griežtai nusistatęs prieš bet kokią emigraciją. Jo patyrimu per Pirmąjį pasaulinį karą masinis lietuvių važiavimas į Rusiją buvo klaidingas ir neatnešė jokios naudos mūsų tautai. Baigdamas noriu padėkoti rengėjams ir dalyviams už gražią iniciatyvą ir pastangas padėtas rengiant šį paminėjimą. Ačiū ir sudie“.
Apybraiža parengta 2019 m.