Gimtasis skulptoriaus Kazimiero Kisielio Išlaužų kaimas

Antanas Kisielis Išlaužų kaime buvo mylimas žmogus. Sodiečiai gerbė kaip gerą meistrą. Gerbė kaimyną, pas kurį galėjo ateiti visi norintys pasitarti ar laišką atsiustą iš Amerikos perskaityti. O tų laiškų vis sodiečiai nešė ir nešė…visi iš už Atlantės… Antanas Kisielis mokėjo skaityti ir rašyti. Mat jo tėvai, Marija ir Petras Kisieliai, vienintelį sūnų nuo mažens leido mokytis į Pagirių pradinę mokyklą. Antanas mokslo reikšmę suprato. Tad savo visus šešis vaikus stengėsi mokyti. Siekė, kad būtų išsilavinę. Ragino vaikus skaityti knygas. Rodė gyvą pavyzdį – namuose buvo ,,Ūkininko patarėjas”, katalikiškos pakraipos žurnalas ,,Žvaigždė” ir kt.

Antanas Kisielis nuo pat jaunystės bendravo su Kazimieru Čipliu (1897-1951), kilusiu nuo Piktagalio kaimo, kuris 1925 metais buvo įšventintas į kunigus. Iki šių dienų Kazimieras Kisielis saugo tėvo laiškus, kurių tarpe yra ir kunigo K. Čiplio rašyti atvirlaiškiai – ,,Mielam Antanėliui”. Pavyzdžiui, viename atvirlaiškyje rašo, kad ,,Mielas Antanėli, Tamstai taip jau seniai laišką berašiau, už tai ir atvirutę siunčiu su tokiu senu seniu; bet nors laikas greitai sensta, o atminimas visuomet palieka jaunas. Siunčiu širdingus pasveikinimus visiems Tamstų namiškiams ir kitiems geriems kaimynėliams. Pas mus nieko tokio naujo, gyvenimas taip rieda, kaip debesis su audra prieš vėją… Kaunas, 17. 1. 24.[1924 01 17] Sudie. T. Draugas kun. K. Čiplys”.

Antanas Kisielis laiškus saugojo paties padarytoje dėžutėje, ornamentuotoje gelių žiedais. Išlaužų kaimui einant į vienkiemius, Antano Kisielio sodyba išsiplėtė. Šeima turėjo apie  20 ha žemės. Tėvas pastatė namą. Įdėjo didesnius langus – ,,šešių šibelių”. Grindis sudėjo medines, kai tuo tarpu kitų sodiečių gyvename name buvo išplukta asla. Jei Ona Kisielienė savo sodiečius malonino gražiu dainavimu, nuoširdžiu giedojimu, tai jos vyras Antanas tuo pasigirti negalėjo. Jaunimui važiuojant su vyresniaisiais į Stibeikius vakaroti, važiavo visada  Ona ir Antanas Kisieliai. Visa kompanija linksmai dainavo. Stengėsi dainuoti ir Antanas. Tačiau nieko gero nesigavo… Žmona Ona pykteldama subardavo, kad geriau tu nedainuok, jauti, kad neišeina… Antanas ir nedainavo, bet vakaronių neatsisakė…Onos ir Antano Kisielių šeima Išlaužų kaime gyveno iki 1953 metų. Vaikams suaugus ir išlėkus svetur gyventi, senoliai trobesius pardavė. Atsikėlė gyventi į Panevėžį pas vaikus –  Vladą ir Praną. Tėvai nugyveno ilgą ir gražų gyvenimą. Mirė perkopę 90 metų amžių. Palaidoti Panevėžio miesto Katedros kapinėse. Panevėžyje palaidoti ir du jų sūnūs  ir dukra.

Apybraiža parengta 2006 m. (2019 )