1919 metais Lietuvos vyriausybei paskelbus kvietimą stoti į savanorių karių gretas – Jonas greit įsirašė. 1919 metų gegužės – rugpjūčio mėn. tarnavo Lietuvos savanorių būryje. Buvo paskirtas į Prožektorių kuopos inžinierijos ir elektrotechnikos batalionų skyrių. 1919 metų rugpjūčio 19 d. Jonas gavo leidimą grįžti į Panevėžio miestą. Tai liudijo išduotas pažymėjimas, kurį pasirašė Elektrotechnikos bataliono vadas Žadeikis. Dokumente rašoma, kad bataliono kareivis I kuopos mokomojo Elektrotechnikos bataliono Jonas Statkevičius yra tikrai atleistas nuo karo tarnybos ir važiuoja į Panevėžio miestą (LCVA, F. 930, ap. 1, b. 336, l. 8).
Buvo išduotas ir kitas dokumentas, kuriame rašoma, kad J. Statkevičius atleistas iš kariuomenės ,,kaipo moksleivis tęsimui mokslo“ (LCVA, F. 930, ap. 1, b. 336, l. 47 a.p.). 1920 metų birželio 21 d. Jonui Statkevičiui buvo įteiktas Panevėžio vyrų gimnazijos atestatas Nr. 356, kurį pasirašė direktorius J. Balčikonis ir Pedagogų tarybos nariai: kun. J. Grabys ir mokytojai – Antoinet de Chouquewit, H.Huberas, K. Ambraziejus, J. Zikaras, M. Putramentienė, J. Elisonas, tarybos sekretorius M. Karka. Dokumente rašoma, kad Jonas Statkevičius 1919 metų spalio 15 d. įstojo į VIII klasę ir 1920 metų gegužės 7 d. baigė mokslus. Pedagogų taryba gerai ir labai gerai įvertino šiuos mokslus: tikybos, vokiečių kalbos, logikos ir psichologijos, gamtos mokslus, istorijos, piešimo (LCVA, F. 849, ap. 4, b. 4215, l. 9). Tai buvo pirmoji gimnazijos lietuviška abiturientų laida – 12 gimnazistų.