Apžvelgiant visus pareiškimus dėl savanorio statuso pripažinimo, galutinė išvada būtų ši, dr. V. Natkevičiaus ranka užrašyta: ,,Ir moraliu ir teisiniu atžvilgiu mano teisės tvarkoj. Aš buvau ir esu Lietuvos Respublikos savanoris, nors jokiais medaliais ir ženklais nepažymėtas.“
Tačiau grįžkime į 1920-uosius. V. Natkevičius dalyvauja rinkimuose kaip kandidatas į Steigiamąjį Seimą, I Seimą ir II Seimą. Kaip sekėsi Seimo nariui, būsimam diplomatui politikos dirvonuose?
1920 m. gegužės 15 d. Kauno miesto teatro rūmuose įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Vladas buvo išrinktas posėdžio sekretoriumi. Dvidešimt septynerių metų kapitoną lydėjo sėkmė naujoje srityje – buvęs Lietuvos karys įgijo politiko, diplomato statusą.
1920 – 1922 m. jis buvo Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, kaip Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (LSLD ) atstovas išrinktas 2 -ojoje Kauno rinkimų apygardoje, 1922 – 1923 m. – I Seimo narys, išrinktas pagal LSDP partijos sąrašą 6-oje rinkiminėje Utenos apygardoje. 1923 06 02– 1923 10 30 – II-ojo Seimo narys, išrinktas Panevėžio rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos sąrašą (LVLP). 1923 06 08 iki 1923 10 23 d. buvo Seimo Krašto apsaugos, Mandatų patikrinimo, Sąmatos svarstymo, Konstitucijos komisijų narys.
V.Natkevičius buvo aktyvus posėdžių dalyvis. Pavyzdžiui, 1921 m. kovo mėnesį pareiškė, kad Lietuva turi stiprinti ryšius su Švedija, formuoti teigiamą įvaizdį šalyje, neleisti, kad sklistų klaidinga informacija apie Lietuvą ir kt. Svarbiausia tai, kad ryšiai su Švedija yra būtini ir dėl vienos svarbios priežasties: atgavus Klaipėdos uostą, teks palaikyti prekybinius ryšius su Švedijos verslo partneriais.
Be tiesioginiu pareigų Seime, V. Natkevičius dalyvavo diplomatinėse išvykose. Pavyzdžiui,1920 m. sausio mėnesį su J. Šliūpu dalyvavo I Baltijos valstybių konferencijoje Helsinkyje (Suomija). 1921 m. gegužės 1 d. užsienio reikalų ministras J. Purickis, Steigiamojo Seimo nariai V. Čarneckis ir V. Natkevičius dalyvavo pirmųjų Latvijos Saeimos metinių šventiniame renginyje Rygoje. Užsienio reikalų ministras sveikinimo kalbą pasakė lietuvių ir latvių kalbomis. Saeimos pirmininkas J. Čakste surengė šventinę vakarienę. Gegužės 8 d. Lietuvos delegacija atvyko į Taliną. Lietuvius pasitiko Estijos užsienio reikalų ministras A. Piipu, ministras pirmininkas ir kiti pareigūnai. Per susitikimą buvo kalbėta apie Baltijos valstybių sąjungos sukūrimo idėją.
1921 m. gruodžio 17 – 19 d. II Seimo delegacija (vicepirmininkas Justinas Stulginskis, gen. Jonas Galvydis-Bikauskas, Konstitucinės komisijos sekretorius V. Natkevičius, ponia M. Galdikienė ir kiti) lankėsi Suomijoje. Viešbutyje ,,Fennia“ buvo surengta konferencija, vakare svečiai iš Lietuvos buvo pakviesti į operą ,,Trubadūrai“. Mūsų šalies delegacija galėjo stebėti parlamento posėdį. Lietuvos pasiuntinys Suomijoje Ignas Šeinius surengė atsisveikinimo arbatėlę, kurioje dalyvavo Suomijos Ministras Pirmininkas Vennola, užsienio reikalų ministras Holsti, kiti šalies pareigūnai, taip pat Anglijos, Italijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos diplomatai. Vakaro metu skambėjo lietuviška muzika. Gruodžio 20 d. Lietuvos delegacija išvyko į Kauną.