1939 metais dailininkas A. Valeška persikėlė gyventi į Vilnių. Čia ir nenuobodžiavo, ieškojo patalpų Bažnytinio meno muziejui. Laikraštyje ,,Vilniaus balsas“ klausė miestelėnų: – Ar reikia Bažnytinio meno muziejaus? Jis rūpinosi Vilniuje gyvenančiais dailininkais, apie tai rašė spaudoje: ,,Esu Vilniuje penktas mėnuo ir daug darau žygių tiems klausimams išspręsti, bet, deja, mano padėtis kaip musės, pakliuvusios tarp dviejų stiklų“(O. Mažeikienė, 2018, p. 95). Bet musė išspruko į laisvę. A. Valeška sulaukė iš burmistro Konstantino Stašio paskyrimo eiti Vilniaus muziejaus vadovo pareigas. Dalis eksponatų iš Kauno bažnytinio meno muziejaus buvo perkelti į Vilnių. Muziejaus fondus papildė eksponatai iš Vatikano, Pasaulinės katalikiškos spaudos parodos, Lietuvos skyriaus 1938 metais. Buvo susirūpinta archeologinių eksponatų fiksavimu, priežiūra, restauravimu, Vilniaus miesto istorinių dokumentų, meno kūrinių paieška, gautų iš likviduotų dvarų, saugojimu. Fondas iš Oginskių rūmų perkeltas į Rotušę. Šį aktą patvirtino Lietuvos TSR švietimo ministras Antanas Venclova. 1941 metų kovo 25 d. Vilniaus miesto muziejus buvo perduotas Meno reikalų valdybai ir pavadintas Vilniaus dailės muziejumi. Direktorius A.Valeška inventorizavo eksponatus rūpinosi katalogų leidimu.1942 – 1944 metais dirbo dėstytoju Vilniaus dailės akademijoje.
Atskirai reikėtų nors trumpai apžvelgti dail. A.Valeškos parengtą projektą ,,lietuvių katalikų ir pasauliečių spauda pasaulinėje katalikų spaudos parodoje vatikane. 1936 – 1937 “. Kad Adolfas turėtų teisę šį projektą įgyvendinti, Vatikano Tvarkomasis komitetas prašė žinių apie kataliką dailininką. Štai kokias žinias apie dail. Adolfą Valešką Vatikano Tvarkomajam Komitetui pateikė dr. kun. J. Leimonas:
Kaunas, 1936 m. vasario mėn. 27 d. ,,D. Gerbiamas Daktare, Tamstos raštą gavome. Manome, kad žymiai geriau bus, jei per Tamstą dail. A. Valeška malonės apie save suteikti prašomų biografinių žinių. Juo labiau, kad jis jau yra nuvykęs į Romą, o mums patiems, kad ir stambesnius jo biografinius bruožus sužymėti nėra galima.
Tačiau žinoma, kad p. A. Valeška su pasižymėjimu 1929 m. baigė Lietuvos Meno Mokyklą, įgydamas dailininko vardą. Po to gilinosi į bažnytinį meną. Šioms studijoms protarpiais buvo išvykęs į užsienį ir aplankė Vokietiją, Austriją, Lenkiją ir Pabaltijo valstybes. Šalia to dail. A. Valeška Lietuvoje pasireiškė kaip tapytojas ir menininkas organizatorius. Ypačiai pažymėtini dail. A. Valeškos darbai suorganizuojant Lietuvos Bažnytinį Muziejų, kuriam pats daug vertingų eksponatų yra surinkęs ir juos sutvarkęs.
Šio muziejaus direktoriumi visą laiką dail. A. Valeška ir yra. Be to, dail. A. Valeška yra vienas organizatorių Lietuvos Nepriklausomų Menininkų draugijos, kurios pirmuoju pirmininku yra buvęs. Dail. A. Valeškos projektu Helsinkyje /Suomijoje/ pastatytas Lietuvos paminklas dideliam lietuvių draugui prof. Niemi. Taip pat dail. A. Valeška yra pasižymėjęs bažnyčių dekoratorius. Iki šiol yra išdekoravęs apie 15 bažnyčių.
Šias apytikrias žinias malonėkite, Gerb., daktare, – papildęs ir pataisęs visai tikromis, – painformuoti Pasaulinės Katalikų Spaudos Parodos komitetą“ (LNMMB RD, f. 158).
1937 metais už sėkmingą projekto išpildymą dail. A. Valeškai buvo įteiktas diplomas.